Join the new world

Nepaisant okupacijos ir skurdžios šalies padėties, kilnojama Lietuvos šešėlių būstinė atrodė grėsmingai. Naujausios kartos apsaugos sistemos, pasitempę kariai prie įėjimo, žvilgantys ginklai ir karinė drausmė tvyranti ore trikdė Sllegeor ir jis nedrąsiai artėjo prie palapinės ant kurios buvo užrašyta – naujokų registracija. Pateikęs dokumentus jis žengė į vidų. Pirmas dalykas, kuris stebino, tai buvo erdvumas, kurio sunku tikėtis iš tokio dydžio palapinės. Apsižvalgęs Sllegeor pamatė stalą, kurioje vienoje pusė stovėjo vieniša kėdė jam, o kitoje stovėjo keturi krėslai, kuriose sėdinčius vyrus jis matė mūšių nugalėtojų viršūnėse ir monitoriuose, kai dar veikęs statistikos departamentas pateikdavo galingiausiųjų sąrašus.“ Sveikas atvykęs, naujoke. Ar esi pasiruošęs prisijungti prie stipriausio būrio eLietuvoje ir kovoti petys į petį su mumis? Mes esame šeima ir jei tu padėsi mums kovoje, mes padėsime tau visur“ – lengvai supdamasis kėdėje kiek sentimentaliai pradėjo kalbą Giedrius Wraight, būrio įkūrėjas ir idėjinis lyderis. Sllegeor iš gandų žinojo, kad Giedrius W turėjo tvirtą nuomonę beveik visais klausimais ir mėgo rodyti dėmesį merginoms, deja, ne visada sulaukdavo atsako, todėl apie jo nesėkmingus meilės žygius eLietuva žinojo daugiau, nei apie karinius nuopelnus. Vis dėl to, pikti liežuviai kalbėjo tai daugiau iš pavydo, nes Giedrius W buvo vienas įtakingiausių žmonių šalyje. Šalia jo sėdėjo iPSiArt ir Second Time, kuris rankose vartė anketą, Sllegeor pildytą praėjusią savaitę. „Mūsų sąlygos paprastos – kaip visada mandagiai palaukęs kol Giedrius W baigs savo mintis pradėjo kalbėti Second Time, - dirbi pas mus, daug treniruojiesi, o mes tave aprūpinam tankais. Esi pakankamai tvirtas pradėti kovoti“. Sllegeor linktelėjo ir jau norėjo pradėti ilgai repetuotą motyvacinę kalbą, bet į palapinę įžengė D..C, net nepažvelgęs į Sllegeor raportavo vadovybei – „operacijai Minsko puolimas pasiruošta, laukiama galutinių nurodymų“. Giedrius W suteikė leidimą D..C ir atsisukęs į Sllegeor šyptelėjo: „Girdėjai, mūsų laukia puolimas. Tai arba grįžti pas mamą arba keliauji į trečią pulką, gauni uniformą ir ginklus ir prisidedi prie atakos. Sllegeor stengėsi neparodyti savo jaunatviško džiaugsmo, linktelėjo Giedriui W, atidavė pagarbą vadovybei ir nuskubėjo ruoštis mūšiui.

Nors tai nebuvo tikras mūšis. Po trečio pasaulinio karo, kai pasaulyje prasidėjo Naujoji tvarka kruvini konfliktai buvo uždrausti. Per daug aukų nepatiko naujiesiems lyderiams, todėl visi karai buvo tik simuliaciniai. Kruviną boksą pakeitė demonstratyvus kultūrizmas. Daugiausiai jėgos turintis laimi. Arba pinigų, jie vis dar išliko pagrindinis visa ko variklis. Tik vieni turėjo tiek, kad kiekviena nugyventa diena atnešdavo vis daugiau pelno, o kitiems trūko net pragyvenimui. Todėl kariniai būriai, politinės partijos ar šiaip pavieniai turtuoliai solidariai rūpinosi naujokais, kartais net pervertindami jų būsimą potencialą. O jie jausdavo įpareigoti savo mecenatams ir šaliai. Kaip šiandien Sllegeor, vilkdamasis naują uniformą ir dėdamas prie peties ginklą iki tol buvusį per brangų jo kišenei.

Pirmieji į mūšį nuskubėjo antrosios divizijos džipai, atlikdami žvalgybines misijas ir ieškodami saugiausių kelių pagrindinėms pajėgoms - galingiems ketvirtos divizijoms tankams ir jų dengiamiems pėstininkams. Tuo tarpu trečiosios divizijos šarvuočiai dengė sparnus ir taip saugojo nuo netikėtų atakų. Kova dėl Minsko nebuvo intensyvi, politikai tušinukais jau buvo nusprendę šio regiono atidavimą eLietuvai ir tik pavieniai kovotojai taškėsi jėga ir rinkosi kovos trofėjus. Sllegeor mėgavosi naujo ginklo švelnia atatranka į petį ir nauju gyvenimo etapu, kuris kaip jam atrodė bus pilnas karinės šlovės, nuotykių ir kopimo aukštyn į patogų ir minkštą vadovybės krėslą. Jis būtų nustebęs, jei sužinotų, kad beveik tokį pat scenarijų jam planavo ir kitame Dainavos gale įsikūrusioje bazėje. Ten prie apskrito stalo susėdę kariai apžiūrinėjo jo nuotraukas ir klausėsi raporto. Jaunas, išalkęs, garbėtroška – kaip tik toks, kokio mums reikia, norint pasiekti mūsų tikslą – raportą baigė šviesiaplaukė mergina nežymėta uniforma, bet iš jos stovėsenos ir kalbėjimo tono buvo galima spręsti apie aukštas pareigas. Kaip ir iš kitų karių pagarbaus, bet kažkur giliai ir geidulingo žvilgsnio ir atidaus klausimosi. Gale stalo sėdintis vadas ranka parodė, kad jis tuoj kalbės ir visi nutilo. Leidimas kontaktui duodas – ištarė tyliai su rusišku akcentu ir posėdis baigėsi.