Join the new world

Tęsiu taikaus ūkininkavimo eksperimentą: jau aštuoniasdešimt šešias dienas stebiu, kaip kinta mano dienos uždarbis, national rank (atidėjau jį diagramoje), grūdų-varžtų-sumuštinių-raketų apyvarta, įmonių skaičius, sukaupto aukso suma ir patirtis bei jėga.



Nieko nesamdau, dirbu pats – šiuo metu sunaudodamas tik 210 iš 500 prakaito kibirų. Naujas interfeisas išgasdino, kol nesudėtingų bandymų keliu išsiaiškinau, kad vis dar galiu dirbti pats. Šiek tiek nepatogus maitinimasis: rytais mano sandėliai tušti, o sistema nesupranta, kaip galima vienu metu ir gaminti batonus ir juos iškart valgyti, todėl vakar teko dirbti dviem ypais: pirma sukliksėjau lygiai dešimt maisto pramonės varnų, įskaitant vieną kepyklą, o antru ypu nudirbau viską, kas liko.

Prašyčiau patyrusių žaidėjų neskelbti naujokams tų printskrynų, jie nėra debilai. Nebent Jūsų tikslas prisibeibiboninti būtent debilų, tokių, kurie nesugeba patys nors šiek tiek pažiūrėti į tai, ką jie spragsi...

Samdymo logikos dar neperpratau, bet artimiausiu metu, kol užtenka nuosavo prakaito, to daryti ir neketinu. Intuityviai atrodo, kad pasieksiu prakaito ribą daug vėliau, negu Platonas dar ką nors dar kaip nors persuks.

Beje, revoliucinga naujojoje sistemoje yra tai, kad nebeįmanoma pamatyti svetimos pramonės. Manyčiau, dotacijos fermų ar šachtų vystymui turėtų liautis galiojusios...

Viską parduodu už sistemos siūlomą kainą + VAT; ši formulė laikinai liovėsi galioti, Platonui paskelbus, kad įrankų dėžės užgauna jo estetinį jausmą; gali būti, kad po savaitės kitos rinka vėl grįš kur buvusi. Todėl pastarosiomis atsuktuvų ir pjūklų vandalizmo savaitėmis mano kainos krito, o apyvarta šoktelėjo – spėjau pasistatyti penkis salietros bokštus ir du sandėlius.

Gyvenu ir dirbu emigracijoje, uždarbį konvertuodamas į auksą; vidutinė alga per šiuos beveik tris mėnesius siekiė 0,199 GOLD, tokiu būdu gavau maždaug ketvirtį aukso įplaukų - o likusius tris atplukdė kasdienės rutinos medaliai ir prizai. Išnykus plaktukams, algos, tikėtina, smarkiai smuks ir kiek pagulės, kol naujoji samdos sistema pasakys, ka ji apie jas galvoja.

Visiškai nekariauju. Treniruojuosi tik sidabrinėje salėje (be aukso); esu 25 lvl (tuoj būsiu 26) still kapitonas, atrodo, pavyks karinio rango nė per gilzę nepasikelti aukščiau. Svarstau, ar nevertėtų įkurti ar įkurti perimant kokios nors amatininkų ar pacifistų partijos. Esu apmąstęs tam tikrų valdymo schemų, kurios garantuotų didesnę partijos narių sąveiką, negu dabartiniai piltuvėliai-į-seimą.

O ką, jei esate užsispyręs (HW+SS), blaivaus proto (nepriklausote kitai partijai), linkęs į asinchroną (nes tikroji politika nėra čatas), negeriantis alaus su nepažįstamais paaugliais (asinchronas Jums tinka) taikus (ne iššvaistote...) verslininkas (...o investuojate), tuomet gal tikrai – pamėginkim drauge?