Memento more (2 dalis- Savų demonų beieškant)

Day 3,013, 13:42 Published in Lithuania Lithuania by Akviliutte

Sveiki,

Dar kartelį, taigi tęsiu toliau šį vakar pradėtą kūrinį. Primenu dar kartą, kad jei pasirodė šiame tekste Jūsų vardas, tai nereiškia, kad siekiama Jus pašiepti, užgaulioti, įžeisti, paniekinti ar kaip kitaip neigiamai paveikti Jūsų asmenybę. Tai taip pat nėra susiję su jokia partine ar MU agitacija. Tai visiškai asmeniška, Akviliutt'iška meninė saviraiška. Labai tikiuosi ir viliuosi suprasite ir vertinsite, kaip grožinės literatūros kūrinį Erepublik kontekste. Taip pat primenu, jog šiame kūrinyje taip pat bus užfiksuoti tam tikri Erepublik man žinomi įvykiai, tai gali būti iš užsienio švykių arba iš e-Lietuvos istorijos paimti niuansai įpinti į šią istoriją.

Tad nieko nelaukiant pristatau antrąją dalį:



Savų demonų beieškant

Bėgo metai du trys, sulaukusi septyniolikto gimtadienio, vėl prisiminiau šį prieš keletą metų įvykusi įvykį. Kaip bebūtų, tas nutikimas man jau atrodė, kaip sapnas ir jau nebetikras. Tačiau prisiminusi kelias detales susijusias su tuo įvykių: laikraščių antraštės, youtubėje pasirodę įvairūs filmukai, supratau, kad visgi gal tai ir buvo tikra. Tad nusprendžiau atnaujinti paieškas.


Neįsivaizdavau nuo ko pradėti ir ko ieškoti pirmiausia, ar mirštančio žmogaus, ar nuo tos vietos kur paskutinį kartą mačiau tą paslaptingąją moterį. Supratau, jeigu ieškosiu vienoje vietoje, praleisiu kitą, tad nieko nelaukusi ėmiausi dviejų darbų iš karto. Tačiau pirmiausia patraukiau į biblioteką.


Čia darbavosi jauna bibliotekininkė, ant kostiumėlio prisegtas vardinis ženkliukas: ,,Funnyte”. Rodos man padiktavo, kad būtent į ją turiu kreiptis ieškant reikiamos informacijos.

- Laba diena, ieškau vienos knygos, nepamenu pavadinimo, tačiau ji buvo vaikiškų knygų lentynoje, tarp pasakų ir legendų, gana stora knyga, žaliu kietu viršeliu su auksinės spalvos metalo apkaustais ir užsegimu, atrodė gana senoviška. Norėčiau dar kartą pavartyti šią knygą.

- Atleiskite, žinau apie ką kalbate, tačiau šios knygos nebėra, kaip ir viso šio skyriaus. Visos knygos buvo pervežtos į sandėlį ir po kelių mėnesiu utilizuotos. Vargu ar Jūsų minėtoji knyga išliko.

- Ačiū, gal žinote kur būtent buvo šios knygos išvežtos?

- Atleiskite tikrai nepasakysiu, bet manau į makulatūros surinkimo punktą.

- Prieš kiek laiko buvo išvežtos knygos?

- Na, tikriausiai po kelių mėnesių, nuo to įvykio, kai šioje bibliotekoje mirė žmogus.

- Žinau apie kalbate, dėkui už informaciją, geros dienos,- atsisveikinusi su naująja bibliotekininke Funnyte, supratau, kad čia kažin ar rasiu kokios informacijos. Panarinusi galvą judėjau link išėjimo. Liko tik vienas kelias, kuriuo dar galiu eiti ieškant tos moters - mirštančiųjų paieškos.

- Panele, panele, palaukite, nors nėra šios knygos, kurios būtent Jūs ieškote, gal Jums padės kita? Ji nėra senovinė, parašyta visiškai neseniai vieno žmogaus pasakos, tačiau ji kaip ir toji apie, kurią kalbate, pasakojama gyva istorija.

- Ar toje knygoje yra rašoma apie žmonių iškeliavimą anapus?

- Ar Jūs tikrai norite tokia tema skaityti knygas? Juk tokios istorijos gąsdina,- pasiteiravo jaunoji šviesiaplaukė, skaistaus veido ir akių bibliotekininkė.

- Rašau mokykloje straipsnį apie Lietuvių liaudies sakmes ir padavimus, bei sieju jį su pasauline metamorfoze, kadangi yra viena potemė, kuri būtent gliaudo šią tematiką, privalau pasidomėti ir apie tai...- pamelavau Funnytei apie tikrąją priežastį, kodėl iš tiesų ieškau šios informacijos, tačiau nenorėjau ir išduoti tikrosios priežasties, nes jei pasakysiu, ji mane palaikys šiek tiek beprote. Tačiau kaip tik tą akimirką, kai melas išsprūdo man iš lūpų prieš akis išniro būtent tas demonas, kurį kartą esu jau mačiusi būtent šioje bibliotekoje. Tą akimirką tarsi šalto dušo perlieta supratau, kas tai buvo.


Tai buvo melas, mano lūpose dažnai, pernelyg dažnai įsisukantis, jis labiausiai artinosi tą dieną prie manęs, nes buvau itin linkusi meluoti ir kurti nebūtas istorijas.


- Atleiskite, iš tiesų nieko panašaus, nerašau jokio rašinio, tačiau tikrosios priežasties taip pat nenoriu sakyti,- nusprendžiau nebemeluoti, nes jei ta pabaisa pasirodys dar kartą, bijau, kad pradėsiu mosikuotis rankomis, kad ją nubaidyčiau, o tada tikrai neatrodysiu labai sveikos psichikos mergina.

- Na kaip sau norite, iš tiesų man nerūpi, kodėl Jūs norite tokio pobūdžio knygos, tačiau ši knyga apie, kurią kalbu Jums tiks idealiai, čia žmogus pasakoja savo istoriją, kaip kartą pavyko jam pabėgti nuo giltinės, kvaila, na bet ji yra mūsų bibliotekoje.- Pašaipiai nusijuokė Funnytė.- Ši istorija pasakojama gana įtaigiai, bet visgi tai išgalvota istorija, tad, taip tai ji, štai prašau. Smagaus skaitymo. Teks ją skaityti bibliotekoje, jos neleidžiama išsinešti į namus, tačiau, jei norite galite atsišviesti.- Padavusi knygą, pirštu bedė į netoliese esantį švietimo aparatą, valgantį po dešimt centų už vieną atšviestą lapą. Netrukus po to bibliotekininkė atsisėdo prie savo rašomojo stalo ir toliau įsijautusi vartė senas knygas, jas rūšiavo ir registravo į kažkokį sąsiuvinį.

- Ačiū,- tyliu balsu padėkojau bibliotekininkei, bet manau ji manęs neišgirdo, ar nenorėjo išgirsti. Nekreipdama dėmesio, kad į padėką negavau atsakymo, atsisėdau prie netoliese esančių stalų skirtų skaitytojams, pradėjau lapą po lapo vartyti knygą ieškodama reikiamos informacijos.


Netrukus priėjusi tą skyrių kur būtent buvo aprašyta mano matytoji moteris, tačiau aprašymas buvo šiek tiek kitoks nei tikėjausi. Šiame pasakojime buvo rašoma, kad piktoji giltinė, norėjusi jį pasiimti su savimi, kad ji kėsinosi į jo gyvybę. Tik atsitiktinumo dėka, jam pavyko pabėgti nuo žiauriosios giltinės ir likti gyvam. Čia nebuvo nieko pasakyta, apie demonus, kuriuos ji gaudytų lendančius iš žmogaus, kurį jį užvaldė. Nieko apie tikrąją jos išvaizdą. Vis gi supratau, kad ta knyga nenupasakoja tikrojo giltinės vaidmens. Nors visiškai gale knygos, kurią atverčiau nesąmoningai perskaičiau vieną prierašą.


,, Tai išgalvota istorija, kurią Jūs skaitytojai sugebėsite suprasti, nuo giltinės pabėgti nepavyko niekam, nes niekada nieko ji nesivijo. Ji gaudo ne Jūsų sielas, ji gaudo tą blogį, kurį esate savyje sukaupę: pavydą, neapykantą, pyktį, kerštą, pasitenkinimą kai kitam nesiseka, melą, agresiją ir kitą. Ir nepasirodo pas kiekvieną mirštantįjį, pasirodo tik pas blogiausius ir daugiausiai šių savybių sukaupusius žmones. Ji yra gydytoja mūsų sielų. Sugerianti šiuos demonus į save ir sauganti. Tačiau spalio trisdešimtąją, šie demonai turi galimybę pasprukti. Ne kiekvieną kartą giltinei pavyksta šiuos suvaldyti ir sutramdyti.”


Va šito ir ieškojau, tad palikusi knygą bibliotekininkei ant stalo, įsiminusi rašytojo vardą ir pavardę, grįžau namo, prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos apie šį rašytoją. Akivaizdu, kad jis akis į akį susidūrė su šia moterimi ir jam pavyko ją pamatyti. Kaip ir man... Tad Giltinė buvo neteisi sakydama, kad aš vienintelė šioje žemėje galiu ją matyti, kažkas ją taip pat matė, kaip ir aš...


Rašytojo paieška, tai mano tolimesnis tikslas, jis turi man padėti surasti Giltinę ar bent jau itin piktus žmones, kuriems artėja paskutinioji...

Pirmoji dalis