LDK (II straipsnis)

Day 1,673, 19:50 Published in Lithuania Lithuania by Fabrikantas

Prieš savaitę skelbiau kelis samprotavimus apie tai, kaip šio žaidimo fizika (taisyklių mechanika) ir chemija (banko kortelės) kuria anaiptol neitin demokratinę ir iš prigimties giliai feodalinę Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės visuomenę, žadėdamas, kad bus tęsinys, linkui kurio ši pastraipa pamažu ir veda.

Laikas, žinoma, nėra palankus skaitymui ir kitoms noliferystėms, turiu omeny, po šaltojo metų laiko – žiemos – einantis pavasaris jau seniai daugmaž baigėsi gegužės vidury.



Na o bet tačiau, jei įveikę hormonus, feromonus (ir užtrauktukus) prisimintume, kad žaidimo fizika iš esmės sustyguoja tik dvi iš keturių valdžių (vykdomąją valdžią ir žiniasklaidą), tai turėtume visai neblogą progą pasamprotauti, kam galėtų reikėti likusių dviejų (įstatymų leidybos ir jų kontrolės).

Aš čia punktyru jau beveik pakartojau pirmojo serijos straipsnio mintį apie tai, kad e-Seimas yra greičiau vyriausybės (ar jos dalies), o ne parlamento modelis, nes jo sprendimai nėra tikrieji įstatymai, todėl būtų visai protinga: a) eLietuvos Prezidentą kartu laikyti ir LDK Premjeru, b) Ministrus skirti tik iš sėkmingai rinkimų filtrą praėjusių kongresmenų, c) sumokant jiems algas ne iš mokesčių, o iš į biudžetą gražintų kongresmenų medalių.

Tam tikra prasme įstatymai yra vienas iš civilizacijos bruožų. Nes juk iš tikro, atrodytų, pavalgei, nupjovei grūdus ir varžtus, imi sutankintą kuoką į rankas ir kali kur tik pasieki auksinius įtakos vinis - kam tų įstatymų? Įstatymai iš esmės reiškia susilaikymą: nekovoti už Žemaitiją, nebalsuoti vien už papus tarp raidžių, kvailai netroliuoti savo birbyne, galų gale, juk net rinkimų teisės suteikimas moterims atsirado, įstatymams pamažu sucivilizavus flinstouną (šitą iškarto pamirškit, čia iš RL).

Tai kam mums tie už žaidimo ribų išeinantys įstatymai?

1. Ne visas karas vyksta fronte. Yra toks reiškinys, kaip PTO. Norint gimti eLietuvos piliečiu, nereikia nei tėtės nei mamos, pasirenki norimą šalį registruodamasis ir augi. Pasiekęs balsavimo teisės ribą balsuoji. Gerai organizuotų, pavadinkime, „bakterijų“, grupė jau gali prastumti saviškį į eSeimą. O kongresmenai gali suteikti pilietybę ir nebenaujagimiams.

Akivaizdu, kad reikalinga tam tikra imuniteto sistema. Pilietybės suteikimas turi būti drausmingas. Yra šalių, kuriose pilietybė suteikiama tik aprobavus autoritetingam ekspertui. Kai kur formuojamas nacionalinis patikimų partijų sąrašas (frontas, lyga), sudaromi baltieji ir juodieji piliečių sąrašai.

2. LDK galėtų suvienyti nebe vien e-šalį (piliečius), bet ir visą e-tautą (lietuviškai suprantančius eLietuvą gerbiančius ir mylinčius įvairių pilietybių žaidėjus).

Tam reikia viešo tautos registro. Gal vietoje kelių spalvotų sąrašų galėtų būti vienas? Gal reiktų fiksuoti kokį nors meilės eLietuvai laipsnį – gradacijos man pačiam labai nepatinka (patikimas, pasyvus, nepatikimas – cha, šitai jau buvo) – gal pakaktų registruoti nuopelnus (kuo dirbo, ką nuveikė, ko prisidirbo)?

Tai tik punktyras, bet pakanka pagalvoti apie įvairias akcijas (milijonasnaujokams) - ir išsyk norisi turėti sąrašus.

3. Galbūt būtų prasmė pagalvoti net apie statistikos surinkimą? Naujasis karo modulis šiek tiek atlaisvino kievieno iš mūsų pelę - galbūt išvaduotą pirštų energiją galėtume paaukoti kasdieniam tuzino rodiklių fiksavimui?

Galite įsitikinti, kad jau kelis mėnesius pats tai darau, – o ką, paleistume LDK bajorų registrą su prievole kasdien pateikti statistinius duomenis?



(Tiems, kas neskaitė ankstesnių mano straipsnių - iki raudonojo taško visiškai nekariavau, todėl dabar pagaminu daugiau, negu suvalgau ir iššaudau)

4. Šiek tiek daugiau civilizacijos tikrai praverstų. Gal jau laikas išaugti iš dumblinų skaipo logų ir formuluoti mintis tokiais sakiniais, kurių nebūtų vėliau gėda rodyt anūkams? Gal švaresnė viešoji erdvė teigiamai paveiktų eLietuvos babibumlumą?

Užsiregistruoji, o čia – dailūs sukultūrintų minčių palivarkai su geranoriško bendravimo tvenkiniais, gal kur miške ir yra trolių, bet į juos žiūrima atlaidžiai (nemaitinti, nekreipti dėmesio, pereiti į kitą medžio pusę).

Na gerai, nekalbėjau apie tai, KAIP galėtų veikti įstatymų antsluoksnis (tai galėtų būti trečiojo straipsnio tema, bet ne anksčiau rugpjūčio), norėjau tik įrodyti, kad jų reikia.

(spragtelėjus esmingai pasididina...)

Nes jei žaistume nuogą erep, be jokio roleplajaus, be viduramžių, be kardų, be garbės, be paslapties ir be kavalerijos, tai kiek gi tai teužtruktų – pykšt, pykšt ir viskas. Aš būčiau linkęs ilgiau pasimėgauti.