Geriau žvirblis rankoje, nei briedis girioje...

Day 2,777, 08:56 • Published in Lithuania Lithuania • by Nutzz

Lietuvos okupacija trunka jau ne vieną mėnesį, o kartu su ja ir mūsų tautos (jei taip galima pavadinti), mirtis – t.y absoliuti stagnacija tiek valdžios organuose, tiek spaudoje, tiek mūšio lauke. Žinoma, tūlas lietuvis pasakys, kad taip buvo ir anksčiau, dar prieš okupaciją ir žinoma nepamirš paminėti vasaros, bet net atsižvelgiant į metų laiką stagnacija yra paūmėjusi ir jei pieštume kreivę lyginant su tuo kas mūsų bendruomenėje pries lenkų okupaciją, tai ji būtų gerokai žemiau X ašies.

Ir nors dauguma mūsų piliečių sėkmingai miega letargo miegu, laukdami mesijo, kartas nuo karto atsiranda bandančių kažką daryti ir traukti valstybę iš šios peklos. Pastarasis tai bandė daryti prezidentas, su referendumo idėja atkurti “atkurti diplomatinius santykius su eLenkija siekiant atgauti Dainavos regioną” . Straipsnio autorius, turintis gana nemažą patirtį šiame žaidime liko šiek tiek nustebintas tokių rezultatų, nes absoliuti dauguma pasisakė prieš tokį sprendimo būdą. Kitaip tariant, nusprendė likti okuputi lenkų ir bandyti išsilaisvinti savo jėgomis, keliant sukilimus.

Ir nors kova prieš okupantus sukilimų būdu skamba iš ties narsiai ir šlovingai, bet ta kova ne mums. Ir niekas to geriau neiliustruoja kaip skaičiai. Palyginimui: Lenkijoje gyvena 4762 gyventojai, o Lietuvoje – 672* (vienam lietuviui tenka kiek daugiau nei 7 lenkai.) *- neįtraukti lietuviai su kitomis pilietybėmis. O jei vertintume padaromą žalą, tai lenkai šiuo metu yra padarę 157768233058, o lietuviai 12462122584 (12,65 karto daugiau, nei lietuviai). Ir taip, čia near įtraukti lietuviai su užsienio pilietybėm ir taip, mes galim dėt CO ir taip, galima prašyti sąjungininkų pagalbos. Ir netgi mes nesikaunam organizuotai ir pilna jėga! Bet visą tą patį gali daryti ir lenkai. Tad brutali kova yra tiesiog ne mums.

Vos įvykus lenkų okupacijai ir kol dar buvo stengiamasi šnekėti su jais, derybų metu Lietuvai buvo siūlomas vienas regionas ir mokesčių pinigai surenkami iš kitų regionų. Tuo metu, tikintis kad kažkas pasikeis tokia alternatyva atrodė kaip spjūvis mums į veidą ir savaime suprantama netenkino. Bet laikas bėgo, bėga ir bėgs, situacija visiškai nesikeičia, apart to, kad mūsų bendruomenė vis labiau stagnuoja. Tad metas pradėti apie alternatyvų paiešką, būtent viena iš jų ir būtų bent vieno regiono atgavimas, o žemiau pateikiamos priežastys kodėl tai būtų mums į naudą.


Lietuva grįžta į politinį žemėlapį
Ir nors šis faktas greičiau yra priežastis kitų teigiamų dalykų ir neatneša grynai su tuo susijusios naudos, nereikia jo nuvertinti, nes nepriklausomybės atgavimas yra pozityvus įvykis, sustiprinantis bendruomenę ir teigiamai veikiantis jos nuotaikas.


Sklando gandai, jog čia kažkada buvo Lietuva...


Politikos atgaivinimas
Vyktų Seimo rinkimai, turėtume Seimą (nors ir mažesnį, nei įprasta). Galėtume patys valdyti savo šalį, o plius ir papildomi auksiniai dar niekam nepamaišė. Taip pat, vėl būtų atnaujinta ministerijų veikla – VRM, bei LK auditai (nepamirškite, kad visą šį laikotarpį žmonės turėjo priėjimus prie LTB ir LK organizacijų, o jų veikla nebuvo audituojama), taip pat ir URM – gaivinami ryšiai su potencialiomis ir esančiomis sąjungininkėmis.

Ekonominė nauda
Net jei ir nepavyktų susitarti dėl mokesčių, surenkamų kituose regionuose, mes gautume mokesčius bent iš to vieno regiono. Ir nors tai nebūtų milžiniška suma (kuri padidėtų visus piliečius koncentruojant tame regione), tai vistiek būtų pajamos. Taip pat padidėtų ir įmonių pagaminamos produkcijos kiekiai.


Veiksmų laisvė
Turėdami bent vieną regioną, mes turėtume veiksmų laisvę – ar kelti sparnus į kokią pasaulio skylę, ar pjauti latvius ar dar ką nors. Taip pat, tai palengvintų situaciją renkantis aljansą...



Žinoma, kur yra pliusai, ten yra ir minusai, bet autorius juos įžvelgia du.

Faktinis likusių teritorijų išsižadėjimas
Tai iš esmės yra rimčiausias minusas, nes jei pasirinktume šį nepriklausomybės atgavimo kelią, faktiškai išsižadėtume pretenzijų į likusius regionus ir jie greičiausiai neribotam laikui atitektų Lenkijai. Bet derėtų nepamiršti, kad amžino nėra nieko ir geopolitinė situacija visada gali pasikeisti. Tad ateityje bus diena, kai Lietuva būtų pilnai nepriklausoma. Klausimas tik toks – ar mes norime jos laukti pilnai okupuoti, ar turėdami bent vieną regioną?

Moralinis praleimėjimas
Straipsnio autorius neturi psichologo išsilavinimo. Bet turint omeny Lietuvos ir Lenkijos istorinę atmintį, bei įvykius žaidime, galima teigti jog referendumo rezultatus stipriai lėmė emocijos ir principai. Tad toks nepriklausomybės atgavimas stipriai kirstų mūsų išdidumui bei orumui. Bet diplomatija nėra ta vieta, kur reikia vadovautis emocijomis ir išankstiniu nusistatymu. Čia turi pirmenybę turi imti pragmatiškumas ir šaltas protas.



Žinoma, nesupraskite klaidingai. Autorius tikrai neteisina lenkų ir nesiūlo vėl su jais bičiuliuotis. Tiesiog reikia žvelgti į susiklosčiusią situaciją racionaliai, pasitelkti bent šiek tiek pragmatizmo. Galų gale, reikia suprasti, kad besitesianti okupacija mums atneš vis daugiau žalos, o naudos galbūt ir visai nesulauksime. Tuo tarpu – jau vien atsiradimas žemėlapyje yra naudingas dalykas. Žinoma, spręsti jums. Beje, siūlau nepamiršti lietuvių liaudies patarlės: "Geriau žvirblis rankoje, nei briedis girioje"...