Join the new world

Muzikinis fonas
Na ką gi, dar viena romano dalis. Neplanavau rašyti daugiau, bet kadangi pažadėjau 🙂. Be to daug kam nepatiko liūdna pabaiga ir neatskleistos kai kurios paslaptys. Gero skaitymo
Ps: tie kas pasigedo pabaigoje veiksmo-šį kart veiksmo bus daug/
ŠEŠĖLIŲ ŽAIDIMAI 4: ŽVAIGŽDĖS NAKTYJE.

Juoda naktis gaubia mišką. Vieversiai nutilę, žiogai nebečirškia, upelis ramiai čiurlena savo tyru. skaidriu vandeniu gaivindamas, girdydamas visa kas gyva…Sidabrinės žvaigždės žaidžia juodam dangaus fone: sukasi valso ratu aplink ir aplink. Jas palydi krentančios kometos auksinė uodega, sutrikdo jų šėlsmą. Šiltas vėjalis, švelniai glostydamas lapelius plaukia per medžių viršūnes, o su juo keli lapeliai sklendžia jam pavymui, o tada lėtai nusileidžia ant skaidraus, mėnulio sidabru tviskančio, upelio vandens. Vandenyje mėnesienos apšviesti, du atvaizdai, du šešėliai sidabriniam fone, tai susilieja tai vėl išsiskiria. Judėdami lėtai pirmyn atgal regis jie tarsi glamoneja vienas kitą, apsikabina, susipina ir vėl paleidžia…
-Ak, Gw, norėčiau, kad šitas sapnas niekada nesibaigtų, švelniai ranka glostydama jo veidą atsiduso Armani.Nenoriu niekada pabusti.
-Bet tu turi pabusti mano saulute, meili šypsena užliejo, vaikino veidą, tada jis ištyso ir pradėjo nykti, kaip dūmas neblaškomas vėjo., Pabusk, Armani…pabusk…
-Pabusk, Armani! Pabusk!...šaukė seselė Akviliute, smarkiai purtydama merginą. Pabusk mus puola, reikia skubėti!
Armani lėtai pramerkė akis. Kažkur pranyko žvaigždės, ta tyla ir palaiminga būsena.- Negi tai tik sapnas? Tai tebuvo sapnas? Bet kodėl. Taip šviesu, kas per šviesos naktį? Ar aš dar vis sapnuoju…oi koks garsus griaustinis, bet juk nebelyja,- sutrikusi mastė Armani. Staiga susivokė kur yra ir netikėtai pašokusi iš lovos, vos nepargriaudama Akviliutės ant žemės, pažvelgė pro langą…Lithuanian Shadows stovykla visa skendėjo liepsnose.

-Lietuva tėvyne mūsų..., -Pasigirsta šūvis ir kulka, išlėkusi iš vamzdžio, garsiai zvimdama pralekia pro LK kareivio siluetą, pataiko į šaką.
-Tu didvyrių žeme...,- Šūvis. Kulka pralekia palei kito priešo pakaušį. Karys pritupia, bet toliau juda pirmyn šaudydamas.
-Iš praeities tavo sūnūs..., -Šūvis. Kulka lėkdama atsitrenkia į gulintį akmenį ir rikošetu pataiko į netoliesia kovojančio LS kareivio koją, Kareivis parklumpa.
-Te stiprybę…
-Ar tu Migai pagaliau liausiesi deklamavęs tą chimną ir pradėsi šaudyt, sušuko ant jo Bimbagalvis ir taip kirto ranka per Migo šalmą, kad tas net nulėkė nuo galvos! Čia M16 automatas, ne muškieta-šaudyk serijom! Tai pasakęs Bimbagalvis pats atsistojo ir iš už smėlio maišų pakėlęs savo automatą paleido seriją šūvių, nukaudamas prie suklupusio LS kario skubantį priešą.
Migas, pagaliau atsitokėjęs, tarsi pabudęs padarė tą patį ir nukovė dar vieną skubantį link jų. Tačiau už šių dviejų pasirodė dar viena 100-120 karių banga ir paleido ugnį į LS karių pozicijas ištisai visu frontu. Kulkos raižė LS gynybinius pylimus lyg kruša, neleisdama susigūžusiems kariams net pajudėti. Keli netikėtai atskrieję granatos sviediniai sunaikino, pralaužė du priekinius pylimus, o ten esantys LS kariai negyvi sukrito po smėlio maišais.
-Traukiamės! Jie pralaužė liniją! Visi traukiamės ties 3 linija, - mojo kariams kapitonas iskroviklis!
Kareiviai su lig šia komanda pakilo, tačiau du jų iškart pakirto LK priešo kulkos. Dar trys sužeisti krito jiems bėgant iš apleidžiamų pozicijų ir liko už savo draugų nugarų laukti neišvengiamos mirties. Netrukus, likę gyvi 2osios gynybinės linijos LS kareiviai užėmė 3 gynybinės linijos pozicijas šalia vadavietės. Naujas, persigrupavęs LS rezervas paleido gynybinę ugnį į beatsivejančius priešo karius. Jie sustojo ir atsišaudydami grįžo ties antrąja linija persigrupuoti. Jiems už nugarų pasigirdo 3 šūviai. LK belaisvių neima.
CD pribėgo prie degančios vadavietės, kur Second time karštligiškai stengėsi suvaldyti padėtį ir dalino kiekvienam būrio lyderiui vis naujus nurodymus. Second time atisuko į suprakaitavusį D..C. veidą.
-Vado neradai? Po velnių, kur jis pradingo, negi jį nukovė, retoriškai klausinėjo ST? Tada pažvelgė į liepsnų apimtą vadavietės pastatą, Didžiulės liepsnos iš kibirkščiuojančių sienų ir langų kilo aukštai į nakties dangų. -LK kaunasi taip nuožmiai , tarsi juos pats šėtonas su botagu čia varytų,,,tiek nukovėm o jie vis puola ir puola…
-Gal ir pats velnias juos čia uja, kas žino ST, - tarė CD… Pora kareivių sakėsi matę Gw einant su kažkokiu LS kariu link upokšnio, gal jo ten paieškot?
Upokšnis, pliaukštelėjo sau per veidą delnu ST! Aš pamiršau upokšnį! Aurimaass, Aurimaass,-kreipėsi į netoliese esantį jauną karininką smulkaus kūno sudėjimo, bet jo veidas rodė, kad šis jaunuolis jau daug ko gyvenime matęs ir patyręs. Aurimaass paimk kelis LS iš 4divizijos rezervo ir skubiai judėkit link upokšnio brastos link. LK tikrai bandys mus apsupti iš užnugario., tada apsisuko.
- Pararam, mes pasikliaujam jumis eikit kartu su Aurimu ir pridenkit musų užnugarį.
-Būk ramus ST,- išdidžiai tarė TU vadas Pararam, 1 mano karys atsoja 10 tų LK šunų. Nagi duok “penkis”!

Upokšnis pasitiko tamsa ir tyluma, tik tolumoje girdėjosi šūviai ir sprogimų aidai. Būrys ginkluotų vyrų, garsiai pliuškendami vandenį po kojomis, judėjo link Lithuanian Shadows stovykos. Jų dideli grėsmingai atrodantys, geležiniai kulkosvaidžiai vis blygčiodavo mėnesionos apšviesti. Metaliniai daiktai laiks nuo laiko suskambėdavo atsimušę vienas į kitą. Kareiviai judėjo tylėdami.
-Šššvyyyyyyst, - netikėtai pakilo saliutas ir apšvietė dangų bei tekantį upokšnį! Smarki kulkosvaidžių ugnis sužaibavo iš lazdynų krūmų ir švendrų.
-Traukiamės!Traukiamės!! Juodi siluetai net neatsišaudydami pasileido atgal kiton upokšnio pusėn.
-Ką…ir viskas net su liūdesiu ištarė AU?
Viena figūrą lėtai išsliūkino iš švendrų ir priėjusi prie artimiausio nukauto priešo lavono, jį paspardė koja. Tada užsidegė žiebtuvėlį ir pradėjo lavoną apžiūrinėti.
-Ką tu darai Pararam, šūktelėjo jam Aurimaass, tave snaiperis nukaus.
-Nenukaus, nerūpestingai atsakė Pararam. Galiu galvą guldyti, jų jau nėra kokiu kilometro atstumu nuo mūsų. Verčiau ateik čia, pamojo AU Pararam, pažvelk į jų antsiuvus.
-Geležinis vilkas, iš nuostabos net sušuko AU! Šunsnukiai, vadinasi jie mus išdavė…Taip ir maniau, kad kažkas blogai , kai jūs atvedėt marzzz, jų vadą pas mus be sąmonės. Štai kaip, vadinasi LK atrado mūsų stovyklą…niekšai.
-TU pasiekdavo gandai, ;lėtai atsistodamas nuo lavono, tarė Pararam, kad senieji Geležinio vilko vadukai trokšta valdžios ir sotesnio kasnio iš LK. Matyt jie pasinaudojo proga ir sukėlė būryje maištą. Tačiau, kiek pamastė TU vadas, panašu, kad jų valdžia silpna. Kitaip šie kariai nebūtų taip lengvai pabėgę.

Second time žvalgėsi aplink griuvėsiais virtusią stovyklą. Ji visa skendėjo graužiančiuose juoduose dūmuose ir liepsnose. Pavargę Lithuanian shadows karių veidai žvelgė į tolį-jie ką tik atlaikė dar vieną LK ataką. Tada jo žvilgsnis nukrypo į medicines punktą. Ten jau gulėjo apie 40 sužeistų ir aimanuojančių karių, o aplink juos karštligiškai šokinėjo daktaras Actekas su seselėmis ir keliais pagalbininkais. Staiga, jo ausis pasiekė tarsi ištęstas žąsų gargesys ore.
-Artilerijos ataka, visiems slėptis!
Demoniškas artilerijos sveidinių ir granatų sprogimų dundesys pasiekė ir nuvagojo žemę. Viskas aplink drebėjo, žemės purvas susimaišė su dangum, o galva rodės tuoj susprogs nuo kurtinančio garso, spengiančio ausyse. Vienas kareivis neištvėrė ir atsistojęs pasileido bėgti, tačiau netrukus išnyko purvo sienoje lyg jo nė nebūtų buvę. Sprogimai sugriovė ir sunaikino galutinai tai, kas buvo likę iš gynybinių barikadų. Vadavietė su dideliu trenskmu ir žarijų bei dūmų kamuoliu griuvo ant žemės. Bet išgyvenę kariai, kas iš degančių pastatų grindų, kas iš artilerijos iškastų duobių ar mažiausių plyšelių vėl išlindo ir drąsiai stojo prie to, kas buvo likę iš barikadų.
-Dabar jie pasiūs viską ką turi,-liūdnai tarė ST žvelgdamas į purvais aplipusį CD veidą. Mes neatlaikysime. Nebus net kam sužeistųjų nešti.
-Sužeistųjų,,,nėra, - atkirto CD. Noriu, kad visi kas gali paeiti stotų su šautuvu į gretas, sukomandavo garsiai nustebusiam ST ir visiems aplinkui! Visi kas negali paeit lai pridengia mus granatomis ir šūviais iš nugaros.
-Taip, pagaliau supratęs sušuko ir Second time! LS eis į paskutinią ataką. Visi kas galit imkit ginklus. Bijai mirti…!
-Nereikėjo gimti! Sušoko choru LS
Netrukus visi kas pajėgė laikė rankose ginklą. Buvo čia ir seselės Akviliutė ir Armani. Jos kartu su vyrais tvirtai , lediniais veidais laikė savo švelniose rankose šaltus metalinius šautuvus. Buvo ir daktaras Actekas, išsitraukęs savo legendinį peilį, lyg durklą užkabinęs jį ant šautuvo vamzdžio. Visi laukė. Visi tylėjo. Rodės net oras pritvinko ir pasunkėjo nuo įtampos.
Horizontą užpildė juoda masė, ir tik liepsnų šviesa nutvieksdavo tamsias, nesustabdomai artėjančias LK kolonas ir tamsius jų kareivių veidus. Jų buvo kokia 600 vyrų, ryžtingų ir pasiruošusių vykdyti savo ponų įsakymą. Jie priertėjo per šūvio atstumą. Sustojo, atkišo šautuvus ir pasileido stati LS kareivių barikadų link.
-UŽ LK! Miškas suošė…
Tamsiame dangaus fone, lyg sidabrinės žvaigždės, suspindo mėnulio apšviestos metalinės 166ios granatos.
-Už LS!!! Pasigirdo garsus choras, o jo aidas pasklido plačiai per mišką. 165 šešėliai, atsistojo ir pasileido iš savo pozicijų priešo link, vedami CD, kurio kulkosvaidis nesustodamas giedojo savo giesmę. Cd bėgo pirmyn, palikdamas už savęs griūvančius priešo karius, nublokšdamas juos, parversdamas, nušaudamas. Pirmyn- Tik Pirmyn!
Staiga, kažkas neįtikėtino atsitiko. LK kareiviai sutriko. Netikėtas granatų lietus ir savižudiška LS ataka atėmė jiems žadą. Karininkai buvę LK kolonų priekyje krito po LS kojomis. Gale esantys paprasti kariai vienas po kito pradėjo trauktis. Iš pradžių po vieną,tada jau po du, po tris. LK armija pasileido masiškai bėgti atgal.
Pasiekus 1osios linijos gynybines pozicijas Second time davė komandą sustot.
-Nesivykit į mišką, mes nežinom kiek jų. Mes laimėjome, tad išnaudokim šią ramybės valandėlę drausmingai atsitraukti ir išsigelbėt iš čia, kreipėsi į visus ST. CD tu su keliais mūsų judėk į šiaurę kaip žvalgai. Eisime Žiemojimo stovyklos link, sustabdęs vis dar bėgantį Cd už paties, tarė ST. Tada atsisukęs į Acteką, su pajuodavusia ir nuo prakaito šlapia daktaro apranga, liepė pasirūpint sužeistaisiais.
O tu, -kreipėsi į sustingusiu veidu ir vos kojas bepavelkantį kapitoną Iskroviklį, Tu su keliais užminuok stovyklą ir sekit mums iš paskos. Pridengsit mūsų užnugarį,
Lithuanian Shadows atsilaikė. Kovojo su daug stipresniu ir ženklesniu priešu, bet atsilaikė. Negailėdami savęs, jie guldė galvas vardan savo draugų, vardan tų - ką myli, vardan to - kuo tiki. Pirmieji bepražystančios saulės spinduliai nutvieskė mūšio lauką. Jame gulėjo 70 nukautų karių. Karių, kurie nebeišvys šios saulės, nebejaus jos šiltų spindulių. Tačiau jų auka nebuvo beprasmė. Aplink nebyliai voliojosi iš viso 700 LK priešo lavonų. Gulėjo jie nebyliai ir tik vėjas plaikstė jų jaunus plaukus ir uniformos skiautes.

Armani lėtai žingsniavo LS kolonos gale. Panarinusi galvą ji nebyliai kažką mastė. Tada pakėlė galvą ir jos žvilgnsis užkliuvo už švendrų tolumoje, šalia lyg niekur nieko tekančio upokšnio. Atrodė, tarsi kažkas artimo ir brangaus jai yra tenai. Ji apsisuko ir žengė žingsnį švendrų link…
-Ar kas atsitiko, Armani, paklausė susirūpinusi Akviliutė ir priėjo, pastebėjai ką nors?
-Ne…nieko, lėtai atsakė Armani, tačiau liko žiūrėti į upokšnio pusę, tiesiog pasivaideno.
Matau liūdna jums, va pasikalbėkit su mano draugais, jie mane apramina, kai man liūdna, - staiga prakalbo iš kažkur atsiradęs Glookas ir atkišo merginoms ranką pilną besiraitančių raudonų sliekų. Armani veidas ištyso iš nuostabos, o Akviliutei pasidarė net bloga, žiūrint į šias kirmėles.
-Mesk jas lauk žioplį, pamatęs merginų veidus, greitais žingsniais priėjo Ipsiart ir trenkė Glookui per ištiestą ranką! Sliekai nukrito žemėn ir skubiai sulindo į jos plyšelius. Glookas kažką piktai suburbėjo ir nuėjo paskui koloną, tada trumpam atsisuko į Armani, ir jai pasirodė, kad jo veidą nutvieskė piktžiugiška šypsena.
-Ar tau viskas gerai, tėviškai kreipėsi į merginą Ipsiart?
-Taip, tyliai atsakė Armani.
Ipsiart nusivilko savo švarką ir uždengė juo, apnuogintus merginos pečius. Tada dešine ranka juos apkabino ir švelniai pastūmėjo merginą eiti nutolstančios kolonos link. Mergina nenoromis, pakluso, apsisuko, bet jos veidą dengė gėla.
-Jis sugrįš, tarsi supratęs viską, tarė Ipsiart, jis visada sugrįžta... O dabar eime, kolona jau nutolo.

Vienišas bevardis kareivis, nebyliai guli, amžina ramybe veide. Vidury miškų, apsuptas neapsakomo grožio ir gyvybės: žiogų čirškimas, vieversių čiulbesys danguje, šiltas vėjas kedenantis švendrų viršūnes ir kareivio juodus plaukus. Viskas žalia ir gyva.
Žalias žiogas, užšoka, ant jo “besiilsinčios” galvos, nelyg juodų žolių krūmo ir pradeda griežti smuiku savo liūdnai linksmą meilės serenadą. Staiga žiogui pasirodo, kad kažkas sujuda ir jis išsigandęs pliumpteli į šalia esantį šaltą upokšnio vandenį. Srauni srovė jį pasigauna ir nusineša. Tačiau už poros metrų žiogas išplaukia, savo šešiom kojytėm nusipurto ir nušokuoja tolyn. Tolyn į įvairiaspalvių gėlių pilną miško pievą.

Written by Giedrius-Wraith
Muzikinis fonas titrams
Vaidino:

Lithuanian Shadows MU
CD-CDariukas(D.C), AU-Aurimaass, ST- Second time, GW- Giedrius-Wraith, VD-Vi DI (Vytautas Dagilis), Armani-Giedrė Armani, Bimbagalvis, Ipsiart, Laimiux, Merkasz, Mygatukas, CCfan, Udra, Akviliute, Pahira, Actekas, Roo27, 2m2kas, Lariox, Migass, Iskroviklis
The Unit MU
Pararan, Jonasgood
Geležinis vilkas MU(LK)
Marzzz, ZygaLTU
Lietuvos Karo akademija MU
Funnyte
Lithuanian Shadows Beasts MU
Hyperis Pacas
Lietuvos kariuomene
Magnus Dux, Money boy
Cobra Mu
Pantera7, Glookas
TheDPSlt
Leo MU

Skiriama Tau🙂

THE END