Join the new world

Demokratijai nereikia absoliučios lygybės, tačiau reikia, kad mes tarpusavyje pakankamai dalintumėmės bendru gyvenimu, kad suvoktume save kaip bendro projekto dalyvius. Tačiau visa ko pavertimas prekėmis kenkia bendrystės supratimui, kurio reikia demokratijai. (Sandel Michael)

Taip demokratija kuria bičių avilį, kuriame kiekvienas iš individų sudaro vieningą bendriją. Tačiau ar demokratija iš tiesų yra demokratija?



Apie tai kalbamės su iPSIArt paskutinėje trečiojoje interviu serijos dalyje.


eRepublik’e demokratijos vaisiai - vis dar bręstantys

iPSIArt buvo įsitikinęs, kad demokratija eRepublik žaidime neturi gilių šaknų.

“Demokratijos neišmokysi paskelbdamas rinkimus. Jos reikia mokyti”, - tikino jis.

Anot Juozo, demokratija yra reikalinga, tačiau tikrai ne visur ir priimant ne visus sprendimus.

“Atmetus demagogiją ir populistinius šūkius reikia pagaliau suprasti vieną tiesą - teisė spręsti yra neatsiejama nuo kompetencijos, t.y. nusimanymo tų reikalų, dėl kurių priimamas sprendimas.”, - teigė iPSIArt.



Jis svarstė, kad norint įvesti stiprią ir tikrą demokratiją, pirmiausia reiktų išmokyti žmones, įtraukti juos į tą veiklą, kurioje jie galės priimti sprendimą, o tada suteikti galimybę jiems patiems spręsti.

“Juk kątik gimusiam vaikui mes nesuteikiame visų piliečio teisių. Iš pradžių mokome jį elementarių dalykų, o po to - žinių bei įgūdžių, kurie yra būtini savarankiškam gyvenimui, duodame bendrą supratimą apie pasaulį, civilizaciją bei tą pačią demokratiją. Taip iki 18 m. jam suteikiame žinių, o tada - teisę priimti konkretų sprendimą.”, - buvo įsitikinęs Juozas.

Prasti valdymo įgūdžiai žlugdo valstybę?

iPSIArt teigė, kad mažai kompetencijos turintys valdžios atstovai gali sužlugdyti valstybę.

“Tai gali atsitikti, jei valstybę valdantys asmenys nesigilina, nesidomi, sprendimus priima iš paviršutiniško noro, pavyzdžiui, pasilinksminti ar pakonfliktuoti. Tokie siauri interesai ar požiūris niekada toli nenuves”, - tikino jis.

Viena iš pavyzdinių institucijų - Seimas, kuriame galima sutikti įvairiausių žmonių.

“Pastaruosius metus ar net daugiau žmonės, siunčiami iš Partijų į Seimą, visai neruošiami Seimo nario darbui. Jiems nėra aiškinama, kas yra Seimas, ką ten reikia daryti.”, - teigė iPSIArt.



Anot jo, prastas žaidėjų paruošimas atsispindi ir Partijų kandidatų programose, kuriose jie dažniausiai nebus nurodę, kodėl nori patekti į Seimą, Partijos ir Seimas nepateikia ataskaitų apie savo veiklą, o tauta jų net nereikalauja.

Tačiau kiek geresnė situacija yra su Prezidentu ir vyriausybe.

“Vyriausybės darbas audituojamas, o prezidento - labiau stebimas”,- tikino jis.

Biurokratija užtikrina tvarką


Pasisakymai prieš konstituciją ir įstatus eRepublik žaidime - dažnas dalykas.

iPSIArt įsitikinęs, kad visuomenė tiesiog yra maitinama pigiais populistiniais šūkiais, kaip pavyzdžiui, šalin biurokratiją.

“Statutai, įstatymai ir pati Konstitucija yra priskiriami biurokratijai. Tačiau yra užmirštamas pagrindinis principas - nei vienas iš šių įstatymų (pradedant Seimo statutu, baigiant ministerijų statutais) neatsirado dėl to, kad kas nors būtų neturėjęs ką veikti.”, - komentavo jis.

Juozas tikino, kad net ta pati Konstitucija apibrėžia tokius dalykus, kaip didesnį realaus gyvenimo svarbumą už virtualų.



“Tai atrodo kaip smulkmena, bet anksčiau pasitaikydavo konfliktų, kai žmogus, užimdamas svarbias pareigas, staiga tapdavo neaktyviu.Vėliau paaiškėdavo, kad jis susidurdavo su didelėmis problemomis (liga, artimo žmogaus laidotuvėmis ir pan.). Dėl to bendru susitarimu buvo apibrėžta, kad užimamos pareigos yra mažiau svarbios už tikrovę.”, - pasakojo iPSIArt.

Anot jo, net realiame gyvenime būtų sunku rasti valstybę bei santvarką, kurioje neegzistuotų institucijos, įstatymai, todėl ir šiame žaidime vargu ar tai būtų įmanoma.

“Jei manote, kad pas mus yra biurokratija, paprašykite, pavyzdžiui, Lenkijos, Argentinos ar Kinijos pilietybės. Pažiūrėsiu, kaip jums pavyks ją gauti, nors čia tik žaidimas. Pildysit anketas, ieškosit žmonių, kurie jus rekomenduos, eLietuvos prezidentas turės siųsti raštu patvirtinimą, kad jus žino ir už jus laiduoja, turėsite įsipareigoti nesijungti į partijas, nedalyvauti politinėje veikloje ir pan.”, - pasakojo Juozas.

Ar gali egzistuoti demokratijos pakaitalas?

Anarchistinės demokratijos teorija teigia, kad “valstybės yra prievartinės, o kadangi prievarta iš esmės yra blogas dalykas, tai ir valstybės yra blogos iš prigimties.” Anot jos, valstybės kaip blogybė gali ir turi būti panaikintos, pakeičiant jas savanoriškomis asociacijomis. Jeigu ši teorija kažkokiais atsitiktinais būdais galėtų būti pritaikyta realybėje, iPSIArt abejoja, jog tai būtų įmanoma pritaikyti ir čia.

“Žaidime siekti anarchijos irgi nerealu, nes valstybės - žaidimo mechanikos dalis. Mokesčiai, teritorijos, determination bonusai, pareigos (kongreso, prezidento, ministrų) tai - viskas, kas sukurta tam, kad valstybės veiktų ir net jei būtų užimtos, anksčiau ar vėliau galėtų išlaisvinti bent vieną kitą savo regioną”, - tikino jis.



Juozas teigė, kad bandymas pakeisti pačią žaidimo sistemą, sugriautų žaidimą.

“Dabar dauguma žaidėjų žaidime kovoja ir aukojasi už savo tautą ir valstybę, bandydami siekti jos pergalės ar kare, ar diplomatijoje, ar ekonomikoje. Jei mes pasakome kad valstybė yra blogis - ką pasiūlome vietoje to? Dėl ko žmogui reikėtų kovoti, aukotis, dirbti? Vardan ko? Alternatyvos nematau. Ji tiesiog neegzistuoja.”, - dalinosi savo nuomone iPSIArt.