[KM] Lietuvos karių diena - jokių tankų dalybų ;)
Bardachiokas.
Muzikinis fonas, būtinai įsijungiam http://youtu.be/E-3CXuvRGuE
Šiandien sveikinuosi kaip KM/LK. Neslėpsiu, kad turėjau parašęs iš anksto straipsnį „Lietuvos karių dienai“, deja, planus teko pakeisti, kai vakar aplenkė mane ir anksčiau išleido LNP sveikinimą, šiandien tą patį padarė ir LLS. Planai pasikeitė, dalybų nebus, jei kažko tikitės panašaus, galit net neskaityt. Erepo karių nesveikinsiu, nes tai žema, žema sulygint clickintoją su žmogumi, kuris pasiruošęs padėt galvą vardan tėvynės, sveikinsiu asmenis, kurie RL yra susiję su kariuomene, žinau, kad erepe tokių yra.
Visi akcentuoja tik tą faktą, kad ši šventė 1918m. susikūrė ir visi sveikina bei šlovina tarpukario karius. Aš noriu pažvelgt šiek tiek giliau, Tadas Kosciuška mūsų ir lenkų nacionalinis didvyris. Jis atsisakė daugiau nei kas kitas vardan laisvos tautos. Emilija Pliaterytė - lietuviškoji Žana d’Ark. Kovėsi kaip vyras, buvo drąsesnė už mūsų priešų karius. Zigmantas Sierakauskas - įkvėpė jaunuolius stot į kovą, buvo jiems autoritetas. Laimėjo prieš raudonuosius Gėnėtinių mūšį, taip parodydamas, kad nėra nieko neįmanomo. Mirė vardan Lietuvos, deja, ne mūšio lauke, pakartas jis buvo.
Tai yra pagrindinės personos, apie kuriuos turėtume kurt filmus, apie juos tėvai savo vaikams turėtų pasakot su didžiausia pagarba. BET nepamirškime paminėti ir kitų žuvusių mūšio lauke, ar kalėjimuose. Tūkstančiai vyrų žuvo vardan laisvės, vardan vilties. Jie žinojo, kad eina į mirtį, jie žinojo, kad kelia grėsmę savo šeimoms.
Tarpukariu turėjome labai stiprią kariuomenę, kuri galėjo parodyti dantis SSRS, galėjo parodyt dantis ir Lenkijai, deja, geopolitinė situacija neleido mums to padaryt, neleido ir valdžios neryžtingumas. Bet 1944~1953 metais mes stojome į kovą. Miško broliai kovėsi ne tik su raudonarmijiečiais, bet teko kovot ir su stribais, kurie išdavė savo šalį vardan materialinės naudos. Nesistengsiu būt objektyviu, nesistengsiu būt nešališku - GĖDA PALECKIŲ GIMINEI. Manau, nebus tokio, kurio giminėje nebuvo partizano. Jie kovėsi vardan pergalės, bet jie nesitikėjo laimėt. Jie norėjo parodyt vakarams, kad mes norime būt laisvi, kad mus ANEKSAVO. Vakarai nesiklausė, partizanus sutrypė, gaila, kad pačių lietuvių dėka. Bet kokiu atveju, galbūt, partizanų dėka mes neturime tokios opios problemos, kurią turi estai ir latviai - rusakalbiai. Vyko rusifikacija, buvo siunčiamos ištisos rusų šeimos ar giminės į pabaltį, dauguma jų Lietuvą aplenkdavo.
Mes esame laisva tauta, vadinasi visos šios aukos nenuėjo veltui...
Comments
oh my god... Jau trečias straipsnis apie tą patį... Skiriasi tik tuo kad nėra tankų dalybų...
Bet taikliai iliustruoja posakį "2 lietuviai - 3 partijos". Nemokam švęst kartu, kiekvienam -būtinai atskirai ir savo.
Štai tau ir grįžtamasis ryšys kodėl mus okupavo. Nes vieni kovojo, kiti - bėgo, treti laukė kuo viskas baigsis, o ketvirti - gėles padavinėjo okupantams. Nesvarbu - rusams, vokiečiams...
O šešti dar ir atvesdavo okupantų atstovus į kaimynų namus prieš tai juos įskundę...
Dabar, praėjus ~70 metų nuo tų laikų, užduok sau klausimą - ar kas iš esmės pasikeitė nuo tų laikų?
Ar ir vėl turėsime užtektinai pirmųjų, antrųjų, .... ir, žinoma, šeštųjų?
Ko gero taip...Tada belieka bandyti įveikti blogį gerumu - jei tau mieli tautiečiai ką nors padaro blogo, duok jiems saldainį. Dar padaro - ir vėl duok. Tol , kol šitie niekšai neišdvės nuo cukrinio diabeto...
Tada, žinoma, ir Lietuvą bus galima lengviau apginti. Jei tik, žinoma, ginti bus kam.
Tikiuosi ir ketvirtas išeis, gal net penktas. Švęsti kartu negalėsime tol, kol visiems nebus suteiktos vienodos sąlygos, abi partijos reklamą darosi iš tokios dienos, saviems duoda daugiau.
Kodėl mus okupavo? Visu pirma, geopolitinė situacija buvo labai nepalanki, antra, neryžtinga ir susiskaldžiusi vyriausybė (1940m. paskutinis posėdis). Nebūtume mes padarė stebuklo, kokį padarė suomiai, nes Lietuva yra tiesioginis kelias link vakarų, estai kažką galėjo daryt, o nei mes, nei latviai, nei lenkai, nors pastarieji kovėsi.
Taip, pasikeitė. Išmokome atskirt draugus ir priešus, susiradome sąjungininkų, kurių istorija panaši. Turime labai stiprią prezidentę, o pagal konstituciją, karo atveju ji ir taptų vyriausiu LK vadu.
karo atveju lietuvos neliktų 😉
Karo atveju kovotumėme, o liktų Lietuva ar ne, neturi tai esmės, ne vieną ir ne du kartus ištrūkom iš okupantų, ištrūktume ir dar kartą, svarbu nepasiduoti. O tokius negatyvius idiotus kaip tu norisi vadint prorusiškais putino kiaušų laižytojais. 😉
GODLAIKAS, čia tau:
"Pralaimėjimas paverčia kaulus titnagu, o kremzlę — raumenimis, pralaimėjimas daro žmones nenugalimus."
H. V BIČERIS
P.S. Ir dar ne aišku kas pralaimėtų. Gaila vis tik, kad męs RL ir net čia turime tokių pesimistų. Tikiuosi , kad pats nebėgsi priešui rodyti piliečių, mylinčių savo Tėvynę, kad priešas vėl galėtu vežti juos į sibirą...
Matosi, Domantai, jog mokykloje kartais lankai istorijos pamokas. Šaunuolis!
Iš visos širdies (tuščiosios venos, plautinės arterijos ir venos, aortos, dviburio vožtuvo, dešiniojo ir kairiojo skilvelių, kairiojo ir dešiniojo prieširdžių, apatinės venos, pusmėnulinio vožtuvo, triburio vožtuvo) linkiu subręsti ir per visą gyvenimą pasisemti bent puse žinių, kurias turiu aš. 😉
o7
Kai Konstitucijos, Kariuomenės ir Nepriklausomybės šventes švęsime su didesniu užsidegimu ir platesniu mastu, nei "Valentino" dieną, tada mūsų šalies NIEKAS nesugebės nugalėti. Išsikelkime visi sau tokį tikslą, ka.?
Ačiū Ministrui, ačiū Kariams, ačiū visiems, kurie nepamiršta Lietuvos istorijos, klaidų, laimėjimų.
Už mus.! o7
o7
> Zigmantas Sierakauskas - įkvėpė jaunuolius stot į kovą, buvo jiems autoritetas
Mūsų Zigmas? 😮
Ir mūsų Zigmas.