[CP] Mūsų santykiai su kaimynais ir jų perspektyvos

Day 2,526, 15:03 • Published in Lithuania Lithuania • by iPSiArt
Sveiki, piliečiai,

Trumpai noriu visiems pristatyti paskutinius įvykius, ką jie mums reiškia ir kokios galimos perspektyvos ateinančiomis savaitėmis.

Santykiai su Baltarusija

Kaip jau turbūt supratote, iš pietų priartėjus priešiško mums aljanso vienai stipriausių jėgų – Rumunijai, ėmėme galvoti kaip išvengus galimų nemalonumų. Jų mums pavyko išvengti planuotai sukėlus RW Breste. Tiesa, išlaisvinus Brestą, greitai pasipylė grandininė RW kėlimo banga – sukeltas RW ir išvaduotas Homelskaya regionas, kuris buvo svabus dėl elnių bonuso, taip pat prarastas ir Vitebskas, kurio mums, tiesą sakant labai ir nereikėjo. Neskubėjome mesti NE, pabandėme derybomis su rumunais išsiaiškinti jų ketinimus mūsų adresu. Gavę patikinimus, kad nesame taikiniu, atnaujinome karą su Baltarusija ir po sunkaus visą parą trukusio mūšio pagaliau palaužėme pasipriešinimą Breste. Prieš tai, latviai smarkiu puolimu užėmė Minską, Vitebską ir Homelį, įgavę sieną su rumunais.

Kas laukia toliau mūsų santykių? Jei rimtai, dėl senos geros kaimynystės su baltarusiais, visai nesinorėtų jų nuolat laikyti ištrintais. Ramiau žiūrint į faktą, kad Baltarusija priklauso priešiškam aljansui, reikia įvertinti ir tai, kad būti jau 3 mėnesius ištrintiems ir be kongreso – pakankamai žiauri bausmė. Ar mes norėtume kažko panašaus sulaukti iš kokių nors rumunų? Ko gero nelabai. Ar mums reikalingi visi be išimties Baltarusijos regionai? Nemanau. Protinga būtų tartis dėl aktualių regionų nuomos ar laikino naudojimo, suteikiant galimybę kaimynams pagaliau turėti kongresą. Nes sutikime – galų gale tai nėra mūsų pajėgumo priešininkas, kurį malonu įveikus prisiminti , pasidžiaugti ir pasipuikuoti pergale. Mums reikia kitokio kalibro priešininko ir didesnio iššūkio bei intrigos.

Santykiai su Švedija

Pastarąją savaitę turėjome ilgas, tačiau vaisingas derybas su Švedija. Švedija rimtai ketina keisti savo narystę aljansuose ir norėtų siekti taikos su mumis. Derybos tuo klausimu prasidėjusios dar praeitą kadenciją, tebesitęsia ir dabar, po truputį konkretinant jų turinį Dėl ko gi susitarėme?

Švedai supranta, kad mes negalime gyventi apsupti draugų ir turime turėti strateginės erdvės karui ir užkariavimams.

Švedai supranta ir tai kad mes norėtume bonusų. Tuo tikslu jie pasiryžę mums išnuomoti porą regionų, kurių kainos mes dar nesame suderėję iki galo, ir kurie mums atvertų perspektyvas karui Skandinavijoje ir Šiaurės Europoje bendrai.

Švedai sutinka Plato turnyrų ir akcijų metu organizuoti TW su mumis. Dėl pastarojo TW irgi susitarta iš principo, bėda yra ta, kad Rusijos pusė prašo porą dienų palaukti kol jie užbaigs reveransus su Norvegija dėl Rusijai aktualių regionų nuomos.

Todėl, patikėkite, pilnai suprantu klausimus man, užduodamus chatuose ir PM, kurių turinys tas pats – „kada pagaliau pulsim“, mano atsakymas paprastas – kai tik gausiu žinią iš Švedijos CP, kuris garantavo, kad tai yra tikrai dienų, bet ne savaičių klausimas. Tiesiog jų šalis turi susitarimą su Rusija, kurio jie nenori laužyti, nes už tą yra numatytos sankcijos.

Kokios TW sąlygos? Nepriklausomai nuo to, kuri pusė įgauna iniciatyvą ir persvarą, jei puolimas laimi viena iš pusių, RW turi laimėti kita. Nei viena iš šalių neturėtų užimti kitos šalies teritorijos daugiau, nei 2 regionus. Švedijos atveju tai būtų Mažoji Lietuva ir Žemaitija, mūsų atveju – Scania ir vienas iš su juo besiribojančių regionų. Kuris konkrečiai – sunku pasakyti, nes puolimo veiksmai greičiausiai būtų derinami su lygiagrečiai galimais Rusijos kariniais veiksmais kurių pagalba ji norėtų persikelti į Bohus.

Mes, žinoma, galėtume nedelsti ir nelaukti neaišku kiek, bet pabandyti pasinaudoti dideliu Scania determination bonusu, ir bandyti tiesiog savo jėgomis pakelti RW ir sutvarkyti viską patys, tačiau visų pirma, tačiau tam reikia visų eLT karinių būrių vieningų pastangų. O ar jų galima tikėtis?

Klausiu neatsitiktinai, nes ypatingo eLT piliečių entuziazmo dalyvauti būsimame turnyre nematau. O be jo būtų sudėtinga tikėtis sėkmės, dar ir suerzinus dėl savo veiksmų rusus. Ko nors erzinti niekada nebijojau ir nebijosiu, tačiau visada sakau,kad veiksmas turi turėti prasmę ir tikslą, o ne būti tuščiu pasierzinimu. Mums nėra prasmės atiminėti regionų iš neutralių šalių jei patys neketiname rimtai kariauti. O jei žiūrime į karą rimtai – kariaukime visomis jėgomis.

Taigi, laukiu Jūsų komentarų šiuo klausimu, o Jūsų prašau laukti žinių iš manęs.

Rumunijos klausimas

Šis klausimas yra, ko gero, pats opiausias. Mūsų garbei, pasakysiu aiškiai ir tvirtai, kad jei mes pavojų suvokėme aiškiai ir iš anksto, dar kelios dienos pries keldami suplanuotą RW, to paties negaliu pasakyti apie kaimynus latvius, kuriuos teko ir įspėti, ir priversti žiūrėti į žemėlapį. Net išaiškinus visa riziką, jie ko gero pačiu netinkamiausiu momentu nutarė “nuresetinti” susikaupusį determination taškų kiekį, o paskui paskelbę NE Baltarusijai ir užėmę Homelį, jie neketino nei grąžinti jo mums, nei patys greičiau sprukti iš ten, sulaukę 24 val., todėl dėsninga, kad labai greitai sulaukė rumunų „NE“. Dabar akivaizdu, kad rumunai ketina derindamiesi su baltarusiais ištrinti visą Latviją, o vėliau – galbūt ir Estiją. Na, patikėkit, kartais tikrai susidaro įspūdis, kad latvis yra ne tautybė, bet diagnozė, nes kad ir kokią protingą strategiją sugalvotum kaip apsisaugoti, latviai kol kas yra ta „force majeure“ prieš kurią bėjėgiai bet kokie planai...

Kas laukia mūsų? Kaip jau minėjau, anot rumunų, mes nesame jų taikiniu bent jau kol kas. Ar galime tais žodžiais šventai pasikliauti? Labai pasikliauti nereikėtų, kita vertus, jei rumunai rimtai mūsų užsimanytų, abejoju ar savo jėgomis ir tsip atsilaikytume.

Tiesa, veikti vien savo jėgomis ir neketiname. Didieji mūsų sąjungininkai ir jų aljansas yra įspėti dar prieš gerą savaitę vos buvo pastebėti pavojingi veiksmai, artėjantys link Baltarusijos regionų. Dabar, situacija yra jų nuolat stebima ir modeliuojami veiksmai. Matyt kažkas konkretesnio paaiškės artimiausiomis savaitėmis.

Todėl, piliečius raginu būti ramius, nepasiduoti panikai ir baimei. Tai, kad šalia mūsų atsirado mums nedraugiški kaimynai, tai dar nebūtinai reiškia, kad jie mus puls trinti.

Net jei mus ištrintų kuriam laikui, tikiu, kad mes tikrai nebūtume okupantams malonus kasnelis... Ir kas žino – galbūt tai mus pagaliau suvienytų ir leistų ne tik pradėti veikti kartu, bet ir pritraukti naujų piliečių, kurie ateitų į žaidimą „vardan tos...“

Todėl kartais net tenka atsispirti pagundai išbandyti ko mes iš tikrųjų esame verti. Galbūt... daugiau, nei patys save įvertintume dabar?

[prireikus bus papildyta]