Kelionė aplink pasaulį [3]. Kaimyninių valstybių aplankymas

Day 2,563, 07:57 Published in Lithuania Egypt by freshass


Ankstesni šio ciklo straipsniai:
Kelionė aplink pasaulį [1]. Pirmieji įspūdžiai
Kelionė aplink pasaulį [2]. Pirmoji rimtesnė kliūtis

Kovo 24 diena. Aplankęs ankstesnes 6 valstybes tęsiau savo kelionę ir iš anksto buvau numatęs, kad septintuoju taikiniu taps Lenkija. Tuo metu ši žaidimo gigantė turėjo visus įmanomus bonusus, todėl savaime suprantama, kad daug žaidėjų norėjo tapti Lenkijos piliečiu ir taip padidinti savo įmonių produktyvumą. Tai nebuvo kokia nors hipotezė, o grynų gryniausias faktas. Tik atsidaręs pilietybių užklausimo puslapį mano spėjimas pasitvirtino. Jame suradau kokius 50-60 prašymų suteikti lenkų pilietybę ir daugelio iš jų priežastis buvo ekonomika – bonusai, įmonių resursų išaugimas bei papildomi pinigai. Pasijaučiau kaip vienišas karys šiame ekonomistų pasaulyje. Tačiau koks būtų karys, kuris nerizikuoja, tiesa?



Pateikiau savo prašymą. Užpildžiau anketą. Taip pat iškart susisiekiau su lenkų prezidentu bei užsienio ministru, kad pats procesas vyktų kuo greičiau. Teko matyti juos šmirinėjančius tai šen, tai ten, tačiau tiesiogiai bendrauti anksčiau nebuvo galimybės. Ir ką galiu pasakyti. Tai gan sukalbami ir supratingi žmonės. Paaiškino dabartinę situaciją, kad šiuo metu yra daug norinčių tapti šios valstybės piliečiais, tad teks šiek tiek palaukti. Šiek tiek teko paspausti, kad šis procesas vyktų kuo greičiau ir sklandžiau. Kad būtų įtikinamiau, pasakiau, kad Lietuvos valdžia gali laiduoti už mane, kad esu patikimas ir atsakingas asmuo. Nemelavau, tiesiog buvau gavęs tokį leidimą iš tuometinės prezidentės akuabos šiek tiek pamanipuliuoti. Tai padėjo. Nepraėjo nei paros laiko, kas tuometinėje situacijoje ir žinant kokios šalies piliečiu siekiau tapti, yra labai trumpas laikotarpis ir mano pilietybės prašymas buvo priimtas.

Kadangi tuo metu Lenkija buvo išsiplėtusi per visą Europos regioną ir užėmusi ne vieną skirtingų valstybių regioną, tad susirasti tinkamą mūšį ir jame sukalti reikiamą žalą, kad paimti BH, nebuvo sunku. Tai ir buvo padaryta. Taip pat kaip įprasta išleistas straipsnis, kuriame sulaukta pasveikinimų bei palindromų parašymų. Tikslas kaip ir pasiektas, tad tenka keliauti toliau. Kur?

Kovo 27 diena. Į Baltarusiją. Mūsų kaimynę ir amžiną priešininkę. Su baltarusiais komunikuoti nebuvo taip lengva kaip su lenkais. Gal dėl to, kad tuo metu turėjo karą su latviais ir buvo užsiėmę kitais svarbesniais reikalais. Tačiau mano kelionės tikslas yra aplankyti kuo daugiau pasaulio valstybių bet kokiomis legaliomis priemonėmis ir būdais, todėl pateikiau prašymą ir pradėjau veikti. Jei neklystu, pildyti jokios anketos nereikėjo, tiesiog vyko elementarus dialogas su atsakingu asmeniu už pilietybės skyrimą, į kurį beje man liepė kreiptis krašto apsaugos ministras. Tas dialogas prasidėjo tik po dviejų parų, nes anksčiau mano žinutes jis tiesiog ignoravo arba buvo neaktyvus.



Keletas klausimų, keletas atsakymų, keletas valandų laukimo ir aš jau visateisis Baltarusijos pilietis. Tapus šios šalies piliečiu atsiveria visos galimybės. Tai puikiai supranta ir mano kolegos:

„\o man benzo ir cizų...”

Teko ieškoti tinkamo mūšio, bet kadangi baltarusiai tuo metu kariavo tik su latviais, tai teko šiek tiek pakalti prieš braliukus. Šiek tiek pakaliau, tačiau pylos gavau tikrai ne ką mažiau. Baltarusių pusėje lyderių viršūnėje sėdėjo toks baltarusis GosuOoops su 900k žalos. Net ir pirmoje divizijoje toks žalos kiekis visiškai negarantuoja tau medalio, tuo labiau, kad tuo metu Latvija turėjo aiškų pranašumą ir tikrai kažkas bandys pakreipti sieną į kitą pusę. Sulaukiau tinkamos progos ir permušiau jį padarydamas 2,7kk žalos. Ir tada prasidėjo.. Bent jau keletas baltarusių, tarp kurių buvo ir mano minėtasis naujasis draugas, keikė visaip mane – “kaip tu taip galėjai?” Tyliau pagalvojau ir tariau sau – o ką negaliu? 🙂 Turint omenyje, kad latvių surinktų taškų skaičius tuo metu buvo 1400, nors šis pilietis jau po mano išleistu straipsniu teigė visai kitaip:



Ką gi, smagi viešnagė Baltarusijoje ir šiltas sutikimas kažkada turėjo pasibaigti. Jei kažko yra pabaiga, tai kažko bus ir pradžia.

Kovo 29 diena. Devinta laikina mano stotele tapo Ukraina. Neslėpsiu, labai norėjau aplankyti šią šalį. Kodėl? Tuo metu vyko kone aršiausi susirėmimai tikrojoje Ukrainoje ir šiame žaidime buvo begalė straipsnių tiek Ukrainos, tiek ir kitų šalių spaudoje, siekiančių palaikyti šios šalies žmones, karius, valdžią, siekiančių motyvuoti juos nepasiduoti iškilusioms problemoms. Norėjau aplankyti šią valstybę, šiek tiek nors prisiartinti prie tos esamos atmosferos. Aišku, to per laidą nepajusi, tačiau pabandyti gi verta.



Gauti pilietybę nebuvo sunku. Gal dėl to, kad turiu nemažai draugų ukrainiečių savo profilyje, nors pats net nežinau iš kur jų tiek atsirado. Pilietybė suteikta gana greitai, tinkamas mūšis rastas taip pat lengvai, nes Ukraina buvo inirtingame kare su rumunais. Sukalta reikiama žala ir pagrindinis tikslas įgyvendintas. Važiuojame toliau! Kur? Apie tai kitame straipsnyje.