[KM] Šventės: Adventas

Day 2,584, 04:01 • Published in Lithuania Lithuania • by Cezaris II

Adventas - tai krikščionių susikaupimo ir visų metų darbų, sąžinės apskaitos metas. Žodis „adventas“ yra kilęs iš lotyniško termino „artėjantis, būsimas“.


Šis metas trunka beveik 4 savaites: Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga - Kūčių vakaras. Šis gražus laikotarpis parengia mus švęsti kūdikėlio Jėzaus gimimą Betliejuje, laukti Šventų Kalėdų. Kad Adventas išlaikytų atgailos ir atpirkimo dvasią, visas nepilnas 4 savaites katalikai susilaiko nuo triukšmingų linksmybių.



Daugelis prieš šį susikaupimo laikotarpį pasigamina Advento kalendorių. Jo pasigaminimas reikalauja kruopštumo ir susikaupimo.

Advento kalendorių galima pasigaminti patiems namuose iš popieriaus, kartono ir kitų medžiagų. Kiekvienai dienai yra skirtas atskiras langelis ar dėžutė, kur paslepiama dovanėlė bei užrašoma kokia prasminga, susimąstyti verčianti mintis. Advento kalendorius gali būti sukabintas kaip girlianda, sudėtas į eglutės, namelio ar paprasčiausio keturkampio arba trikmapio formą. Tereikia pasikliauti savo fantazija. Teko girdėti, jog šį kalendorių ypač mėgsta vaikučiai, kadangi Advento kalendorius sužadina smalsumą ir užtikrina jiems smagias dovanėles beveik mėnesiui į priekį.


Keturios Advento savaitės yra švenčiamos nupynus Advento vainiką. Vainikai būna apvalios formos, pinami iš egliašakių, kankorėžių, paprastai puošiami ir kaspinu. Visa tai simbolizuoja amžiną gyvenimą ir beribę Dievo meilę. Pas mus Advento vainikai dedami viduryje stalo, o kitose Vakarų Europos šalyse jie kabinami ant durų. Vainikai puošiami keturiomis žvakėmis, kurios simbolizuoja keturis Advento sekmadienius. Žvakės uždegamos sekmadieniais prieš vakarienę arba vos tik sutemus. Su kiekvienu Advento sekmadieniu vainikas vis šviesesnis - iš pradžių dega viena žvakė, paskui dvi, trys ir - keturios. Per Šv. Kalėdas į vainiką pastatoma ir uždegama balta „Kristaus žvakė“. Ji reiškia žmonijos laukiamą jau atėjusį ir vis ateinantį Jėzų Kristų.




Galima skaityti sekmadienio skaitinius, arba pasinaudoti maldomis. Vienas iš maldos pavyzdžių:

„Šventasis Tėve! Tavo viengimis Sūnus Jėzus prisiėmė mūsų trapią žmogišką prigimtį, kad mes per Jo dievystę galėtume būti panašūs į Tave. Tapdamas visų tarnu ir mylėdamas mus iki galo, iki kryžiaus mirties, Jėzus įkūnijo Senosios Sandoros pranašų viltį, kad lauktasis Gelbėtojas išgydys žmoniją savo žaizdomis. Kai tu išaukštinai Jėzų savo dešinėje, mes pamatėme, Viešpatie, kad ne maldų ir aukų gausybė teikia Tau šlovę, bet sugraudinta ir nuolanki širdis. Per savo Sūnų, atiduotą į žmonių rankas, Tu apreiškei meilę, kuri gali išgelbėti pasaulį ir mus visus priartinti prie Tavęs, Tėve. Laukdami Tavo Sūnaus garbingo atėjimo, mes dėkojame Tau už malonę būti Tavo vaikais. Palaimink mūsų pasiryžimą nešti pasauliui Jezaus Kristaus Gerąją Naujieną ir liudyti Tavo prisiartinusią karalystę. Amen.“



Adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas. Nuo senų laikų tikima, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams. Todėl yra keletas katalikų bažnyčios rekomendacijų:


Penktadieniais reikia laikytis pasninko – šią dieną galima tik numalšinti alkį, tačiau ne sočiai prisikimšti. Penktadieniais, kaip ir Kūčių dieną, reikia vengti mėsos produktų. Viso Advento metu ir Kūčių dieną reikia vengti bet kokio alkoholio. Penktadieniais sočiau pavalgyti gali krūtimi maitinančios motinos, sunkiai dirbantys darbininkai ir pensinio amžiaus žmonės.


Advento tradicijų laikymasis priklauso nuo žmogaus tikėjimo laipsnio - jei žmogus širdyje tai priims kaip draudimą, vadinasi, jis neturi tikėjimo.



Šiuolaikinėje visuomenėje Adventas tarsi pradingsta šventiniame šurmulyje, kalėdinių akcijų bei atrakcijų sūkuryje.

Surasti laiko paskaitinėti Šventąjį Raštą, skirti vieną, kitą valandėlę pažvelgti į savo širdies gelmes, užmegzti dialogą su Kūrėju. Taip pat dažniau nei įprasta pabūti šeimoje, paprasčiausiai niekur neskubant pasišnekučiuoti su vaikais, sutuoktiniu ar tėvais.