pirmieji sparneliai

Day 1,794, 01:56 Published in Lithuania Lithuania by Fabrikantas

Kaip ir kasdien, šią saulėtą amžino ir vis gilėjančio erep rudens dieną nusipjoviau varžtus ir susikūliau batonus su vamzdžiais. Kaip ir kasdien, varžtus vežiau į turgų, bet tas beveik neapsimoka, vos užtenka dyzelinui. Vengdamas psichologinės traumos, visą medalių auksą susidėjau į kepyklėles, tad dabar retsykiais nusiperku grūdų po centą (nes už tiek juos parduoti jau būtų depresija).

Pravažiuodamas kasdieniu traktoriumi pro Minską kelis kart pykštelėjau, kiek dar buvo likę jėgų. Ir štai. Sudie, šaltos geometrinės antsiuvų figūrėlės. Sveiki, pirmieji sparneliai. Penkiasdešimtas military rank tame ilgame šešiasdešimt penkių pozicijų sąraše.



Galėjau straipsnį pavadinti kaip nors kitaip. Ar įmanoma tapti tautine pajėga už dyką? Kiek tam reikia laiko? Kokios strategijos laikytis?

Deja, deja. Per vėlai užduotumėt man šiuos klausimus, jei tik juos užduotumėt. Jei dar būtų kas juos užduoda. Nes dabar tai jau praktiškai nebeįmanoma.

Pasiekiau National Force, taikydamas štai tokį algoritmą:

1. Visiškai nekariavau (išskyrus misijas) iki tam tikro protingo gamyklų skaičiaus (daugmaž pusmetį).
2. Nuo to laiko kariavau tik dėl DO (su kelim retom išimtim, kai man pasinoro TP ir MERCENARY), o viską kas liko, veždavau turgun.
3. Nepirkau nė gramo aukso.
4. Treniravausi kasdien, bet tik for free (jo Q maksimaliai kėliausi).

Visa tai užtruko lygiai 445 dienas. Na, pakeliui dar šį bei tą rašinėjau.

Tuščia aplinkui, tylu. Masinio naikinimo ginklas ir yra masinio naikinimmo ginklas, ką besakytum apie jo panaudojimo gerus norus ar šventas intencijas. Adminai išvalė visą žaidimo džiaugsmą vieninteliu jiems suprantamu ir efektyviausiu masinio naikinimo ginklu. Ko negali perdurti kardu ar peršauti bazūka, tą visada gali apmėtyti kredito kortelėmis. Tam priešnuodžių nėra.

Tam tikra prasme esu nežinia kaip išlikęs postapokaliptinis katinas.



Jei ką, mane rasite kur nors netoli traktoriaus.