Kodėl statutai tapo problema arba ministrų medžioklės ypatumai
Falling Bridge
Nespėjo naujai išrinkti eSeimo nariai sušildyti savo kėdžių, kai eSeimo salėje užvirė debatai klausimu, reikia eLietuvos ministerijoms statutų ar nereikia. Faktas tas, kad statutai yra sukurti, bet mažai pritaikomi dėl realių e-politikos peripetijų.
Todėl vieni debatininkai skelbia, kad statutų nereikia, nes "ir taip jie nedaro jokios įtakos", kadangi ministerijos yra valdomos per prezidento instituciją, kai CP skiria ministrus. Priešingos barikadų pusės atstovai teigia, jog statutai buvo kuriami tam, kad ministerijos taptų atskaitingesnės eSeimui. Mano nuomone, tokia yra debatų esmė, o pusę, kuriai būtų galima pritarti, palieku išsirinkti skaitytojui.
Manau, kad šie debatai yra per siauri ir neišsprendžia esminės problemos, kuri ne tiek yra susijusi su įrankiais (statutais arba politine atskaitomybe), bet mūsų ir, greičiausiai, kitų e-šalių politinėmis sistemomis, su kuriomis jau yra susigyventa.
Ką gi aš turiu omenyje? Kviečiu užmesti akį į šiuo metu gana prastai išvystytą eLietuvos politikos puslapį. Ten galime pamatyti žmones, užimančius svarbiausius valstybės postus: Prezidentę, ministrus ir keletą kitų. Ten dar turėtų būti Premjero pareigybė, bet mūsų Prezidentė nėra paskyrusi tokio asmens.
Kaip yra žinoma, eLietuvos Vyriausybė dažniausiai keičiasi per CP rinkimus, nes naujai ateinantis CP atsiveda savo "komandą". Ir tai yra esminė klaida, kurią mes darome.
Mano mintis slypi eRepublik aprašyme esančiame žodyje "simuliatorius". Realybė tokia, kad vienintelė galima valdymo forma pagal Plato mechaniką yra pusiau-prezidentinė respublika. Tam ir yra galimybė turėti savo premjerą. Problema yra ta, kad mes visai neišnaudojame šios galimybės, ko pasekoje vyriausybė tampa prezidento marionetėmis.
Kaip tai spręsti?
Paprastai - vyriausybės formavimo procesas turi būti ne CP, o eSeimo rinkimų atributas, kurio esmė ir procesas būtų lemiamas eSeimo rinkimų rezultatų. Kitaip tariant, reikia perimti RL sistemą:
- Partijos varžosi eSeimo rinkimuose;
- Daugumą turinti partija ar jų koalicija iškelia savo lyderį (premjerą) ir formuoja vyriausybę;
- Ar prezidentas turėtų tvirtinti taip suformuotą vyriausybę, nežinau. Manau, kad nebūtinai ir palieku šį klausimą atvirą.
Priėmus tokią sistemą reikėtų aiškiai iš naujo įvardinti CP funkcijas, šios institucijos santykį su vyriausybe ir eSeimu ir panašius dalykus.
Kokie šio proceso rezultatai?
1. Daugiau įtakos įgytų eSeimas, kaip politinė institucija.
2. Prezidentui greičiausiai beliktų prižiūrėti esminius užsienio politikos klausimus.
3. Būtų pagyvinta visa eLietuvos politinė sistema: varžymasis (dėl Vyriausybės postų) ir bendradarbiavimas (dėl valdančiosios daugumos sudarymo) tarp partijų.
4. Tam tikri valstybiniai postai (ypač premjero) įgytų daugiau įtakos ir atsakomybės.
5. Tikėtina, kad spaudoje matytume ne tik KM žaidimus ir trololo, bet ir politinius debatus - kova dėl balsų turėtų persikelti į viešąją erdvę.
Tiesa, toks procesas taip pat užtikrintų, kad ministerijos būtų atskaitingos eSeimui. Primenu, kad dabartiniuose debatuose siūlantys atsikratyti ministerijų statutų veda visiškai priešingu keliu - kiek jis yra įdomesnis, jums spręsti.
Manau, kad kritikai teigs, jog įvairūs veiksmai (pvz. Vyriausybės suformavimas) pareikalaus daug laiko, tačiau manau, jog tai - tik sutarimo dėl terminų klausimas.
Nežinau, kaip jūs, bet man toks politinio gyvenimo pagyvinimas būtų visai įdomus.
Falling Bridge
Lietuvos Laisvės Sąjunga: Prisijunk prie mūsų! Parašyk man žinutę.
Comments
o7
Idėja visai įdomi. Tačiau vėlgi, tai pareikalautų gan didelio ir konkretaus dokumento, reglamentuojančio visas taisykles ir galimus niuansus (o tokių visada atsiranda) susijusius su tokiais rinkimais. O prezidentui palikti galimybę tvirtinti Vyriausybę yra tiesiog būtina vien dėl paties fakto, kad su ja visą kadenciją dirbti reikės, o politikavimui šiame žaidime laiko nėra, todėl reikia tvarkingo ir efektyvaus bendradarbiavimo.
Kalbant apie statutus, jie reikalingi ne tik vardan institucijų atskaitomybės Seimui, tačiau ir vardan bendro skaidrumo bei potencialios savivalės prevencijos. Tam tikros taisyklės yra būtinos ir žmonės turi turėti teisę reikalauti, kad jų būtų laikomasi. Priešingu atveju kyla visokio pobūdžio nepasitenkinimas, konfliktai ir t.t. Puikiu to pavyzdžiu gali būti anksčiau labai dažnai vykę konfliktai tarp LK ir Seimo (nežinau, ar pats jau žaidei tuo laiku, bet jie čia būdavo pastovūs). Todėl jie yra reikalingi. Sprendimo reikia ieškoti ne jų atsisakant, o juos redaguojant. Galima padaryti juos paprastesnius, sumažinti visą biurokratiją. Arba galima nustatyti būtinybę juos peržiūrėti ir prireikus redaguoti, jei kas nors svarbaus nutinka. O dar geriau - paprasčiausiai įpareigoti Seimą ar atitinkamas ministerijas peržiūrėti visus statutus kartą per kadenciją ir prireikus siūlyti jų redakcijas. Tuo tarpu VRM turėtų pasirūpinti, kad tuose statutuose nustatytų taisyklių būtų laikomasi.
Dėl Seimo svarbos, turiu pripažinti, kad šios institucijos niekad nevertinau labai pozityviai. Ten yra žmonių, kurie eina vardan medalių, arba tokių, kurie visai nieko nesupranta ir tik daug rėkauja. Dabartinis partijų reitingavimo modelis šiek tiek sumažina galimybę durniems praeiti į Seimą. Tačiau pastoviai tenka pamatyti tokių, kurių pagrindinis nuopelnas partijų prisistatymuose yra >20 CM medalių. Kas iš to, kad tą kėdę dėl aukso trina atseit labai įtakingi seniai, kurie iš tikrųjų nieko neveikia?
(Tęsinys)
Jeigu atsirastų būdas rimtai kontroliuoti Seimo narių mentaliteto lygmenį ir į tai atsižvelgiant pagerinti šios institucijos kokybę, tada visom keturiom sutikčiau už tavo siūlomą sistemą. Tačiau, kol situacija yra tokia, kokia ji yra, prezidentą laikau žymiai labiau kompetetingu asmeniu, skiriant ministrų kabinetą.
Tiesa, pritariu tam, kad viso to sukeltos diskusijos, siekiant kelti reitingus, paskatintų visuomenę (o ypač partijas) suaktyvėti ir atgaivintų spaudą. To aš tikrai norėčiau. Tačiau ne visada esu linkęs siekti to, kompromituodamas valstybės valdymą.
Anyway, jei kartais sugalvosit atsakyti į mano komentarą, darykite tai po pirmuoju. Šitas tik papildymas.
Dėkui už nuomonę.
Dėl eSeimo narių IQ lygio - kontroliuoti neįmanoma. Tačiau esant reitingavimui ir varžymuisi tarp partijų dėl vyriausybės formavimo, partijos turėtų būti suinteresuotos turėti kuo "kokybiškesnę" frakciją eSeime. Ir tik pačios partijos gali geriausiai atfiltruoti savo narius šiuo klausimu.
Be to, sprendžiant pagal dabartinius balsų pasiskirstymus eSeimo rinkimų metu, valdančiąją daugumą turėtų formuoti bent dvi partijos, ko pasekoje iš dviejų aktyvų surinkti vieną yra dar lengviau.
Turiu visgi nesutikti dėl partijų interesų. Jų siekis ne kokybė, o kiekybė. Ir dėl to ten neretai gali būti stumiami žmonės, kurie, kaip jau sakiau, yra nusipelnę tik tuo, kad sunku rasti rinkimus, kurių metu jie nepateko į Seimą. Tai nėra dėmesio vertas nuopelnas, tačiau tokie personažai padeda pritraukti balsų. Idėja paprasta - jis Seime buvo n kartų, vadinasi, žino, ką daro. O realybė yra paprasčiausiai tokia, kad tai yra seniai, priklausantys didelėms partijoms, kuriose trinasi prie PP ir taip pastoviai sėdi sąrašo viršuje.
Kitas variantas - naujokai. Pastaruoju metu partijoms siųsti naujokus į Seimą tapo itin sveikintina iniciatyva. Šaunu - jie mokosi, įgauna patirties ir panašiai. Žinoma, aš nesu prieš naujokus Seime. Jei tik jiems tai naudinga, tai džiugu. Tačiau nemanau, kad žmonėms, kurie dar tik pereina susipažinimo su žaidimu ir jo politikos aspektais etapą, galima būtų suteikti galią skirti Ministrą Pirmininką (toliau - MP). Tikėtina, jog tokie žmonės, nelabai suprasdami, ką daro, balsuos už tą, kuris gražiau pašnekės, arba už tą, už kurį balsuoti lieps partijos vadovybė.
Todėl, kaip jau sakiau, abejoju, ar galimybė skirti MP partijas paskatins siųsti į Seimą tokiam sprendimui priimti kompetetingus asmenis. Mano nuomone, bus priešingai - partijos, suprasdamos, kad čia galią reiškia skaičiai, imsis kiekybės, o ne kokybės politikos.
Beje, reikėtų paminėti, jog straipsnyje suklydai dėl MP skyrimo tvarkos Lietuvoje. Pasak LR Konstitucijos, Seimas tik „pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai“, o Respublikos Prezidentas „Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“ (http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm). eRepublik'e taikoma sistema iš esmės atitinka realybę (bent jau Lietuvoje), išskyrus faktą, jog prezidentui čia nereikia atsiklausti Seimo dėl MP ar Vyriausybės sudėties. Galbūt tai ir reiktų pakeisti?
Čia galiu labai aiškiai atsakyti - kokie rinkėjai toks ir Seimas. Žiūrėti RL atitikmenį.
Kodėl Lietuvoje (ne E) labiau pasitikima autoritarine valdžia - prezidentu, nei demokratine? Ar nepasitikime savo atstovais ar vis tik tais, kurie juos renka?
Absoliuti dauguma bando kelti reikalavimus Seimui, dažniausiai net patys nežino kokius. O Seimas yra labai paprasta institucija - valstybės atstovai, kurie vietoje to, kad rengti visuotinį referendumą, gali paspausti "taip" arba "ne" už jus. Tad žiūrėkite kas už jus tai daro!
Suprantu, kad tave užkabino mano replika dėl Seimo narių su dideliu skaičiumi CM, kurie nieko neveikia. Tu esi viena retesnių išimčių, nes turi dar šiokių tokių nuveiktų darbų ir kitose srityse (LVA, veikla pačioj LNP ir t.t.). Gal ir sugalvočiau kai kuriais atvejais LNP narių, kurie labiau verti už tave patekti į Seimą, bet lyginant su kokiu nors TcTarget, tai visom keturiom balsuočiau už tave.
Bet esmė tame, kad visų partijų pagrindinis tikslas Seimo rinkimuose buvo kiekybė. Ir taip yra dėl daugelio priežasčių (tai būdas pritraukti naujų narių, tai būdas turėti daugiau valdžios ir t.t.). O kiekybės siekiama keliais pagrindiniais būdais. Pirmiausia, tai, aišku, partijos narių skaičius - kuo didesnė partija, tuo daugiau balsų surinks, todėl daugiau mandatų gaus. O kiti būdai daugiausiai siejasi būtent su tuo, kaip pristato savo kandidatus ir ką ten siunčia. Tuose sąrašuose dažniausiai matosi trijų rūšių aprašymai:
1. Aktyvus ir veiklus pilietis, X ministerijos narys, arba Y būrio vadas ir t.t.
2. Daug patirties turintis senis, prieš tris metus nuveikęs kažką svarbaus ir nuo tol reguliariai gaunantis vietą Seime iki pat šiol.
3. Naujokas, kuris labai aktyviai reiškiasi partijoje ir spaudoje ir nori įgauti patirties politikoje.
Akivaizdu, kad į pirmąjį punktą „telpantys“ žmonės yra ta kokybiškoji Seimo dalis. O kiti du iš esmės yra populizmas siekiant daugiau balsų - Seniai jų „nusipelnė“, o naujokai parodo pozityvų partijos požiūrį į naujos kartos ugdymą. Tačiau neretai tas pirmas punktas lieka smarkiai nustelbtas tų kitų dviejų. Ir tautai nelabai yra, ką daryti, nes tokios pačios tendencijos paprastai driekiasi per visas rinkimuose dalyvaujančias partijas. Todėl problema iš esmės yra partijų požiūryje į rinkimus. Dabar jis šiek tiek geresnis, negu buvo prieš metus ar du, bet tobulėti dar tikrai yra, kur.
Ne, aš tiksliai žinau kur tu taikai ir mane kabina viskas, kai kalbama apie instituciją, kurią prieš 2,5 metų taip sunkiai stačiau ant kojų :+]
>Arba galima nustatyti būtinybę juos peržiūrėti ir prireikus redaguoti, jei kas nors svarbaus nutinka.
Kokiu būdu galima nustatyti būtinybę redaguoti? Seimas to daryti nesuinteresuotas, ministrai to nedaro, CP jų už tai nebara, bet vis tiek yra išrenkamas. Any bright ideas?
> O dar geriau - paprasčiausiai įpareigoti Seimą ar atitinkamas ministerijas peržiūrėti visus statutus kartą per kadenciją ir prireikus siūlyti jų redakcijas.
Jie visi ir taip yra įpareigoti tą daryti (žiūr. galiojančius statutus).
Tai kaip galima reikalauti Seimui daugiau galių, jeigu jie nedaro to, ką yra įpareigoti daryti? Ir po to kaltina Vyriausybę ir kitas institucijas statutų nesilaikymu. Lai patys laikosi, lai redaguoja, kai akivaizdžiai reikia, lai padaro tuos statutus tokius, kad jų būtų įmanoma visapusiškai laikytis, tada taip ir bus. Jie turi ne tik tokią galią, bet ir pareigą. Jeigu jos nesilaiko, tai nenusipelnė gauti dar svarbesnių.
a pakirt ka tu sakai dar daugiau zmogu reikes viskam priziuret ir vistek netikra viskas butu a ir kas jeiga nepatiks seimun tas ministras? I ka jie padarys? Vat kad nieko. I daba lengviau ziuri jeigu kazkuo blogai taj nors prezidentui impicha paleist i viskas o taip kaj siulai tai seims atsakings uzh ministra darbas tai net impichas paleist negalesi prezidents kai nedirbs taj reisk seims atsakings bet kontroliuot negali? Kas per durnarups.
Jei čia ne trololo, tai tu nežinau pagrindinių pusiau-prezidentinio valdymo principų. Gūglink.
O7
Na buvo tokia idėja keliama jau ne vieną kartą, bet susiduriame su problema - kodėl prezidentas turėtų dirbti su tokia vyriausybe, su kuria jis nesutaria. Kai prezidentui skiriamas 1 mėnesio laikotarpis darbas turi vykti greitai, taigi nesutarimų čia būti negali.
Dar viena problema - skirtingu metu vykstantys seimo/prezidento rinkimas. Jeigu yra išrenkamas CP ir jis tvirtina vyriausybę, tai 11d gyvename apskritai be vyriausybės. Jeigu yra išrenkamas seimas ir tada CP tvirtina tai be vyriausybės gyvename 21d. Jeigu per 1CP kadenciją skiriamos 2 vyriausybės vėlgi susiduriame su jų naudingumo problema. Taigi nemanau, kad tokia idėja tiktų ...
Techniniai klausimai tikrai nebūtų problema.
26d. baigiasi Seimo rinkimai;
~28d. Visi Seimo nariai būna sukelti į Skype pokalbių kambarį;
~1d. Būna išrinktas SP;
6d išrenkamas naujas CP.
Grubiai matuojant, apie savaitė surasti žmones, suderinti ir nubalsuoti dėl MP ir naujos Vyriausybės sudėties. Jei nekils didelių ginčų, tai spės :+)
Apie prieštaraujančius prezidentą ir vyriausybę: norėčiau pasinaudoti RL pavyzdžiu. Prancūzijoje prezidento institucija yra gana stipri. Yra ne kartą buvę, kad priešingas politines puses atstovaujantys prezidentas ir premjeras dirbo veiksmingiau, nei idėjiniai sąjungininkai. Tai tik šiaip mintis, nežinosi, kol nepamėginsi.
Dėl antros problemos: "eigu yra išrenkamas CP ir jis tvirtina vyriausybę", dėl to ir rašiau, kad nežinau, ar verta CP tvirtinti vyriausybę. To pasekoje, CP liktų atsakingas už užsienio politiką, vyriausybę - vidaus. Grubiai taip
Nors iš pirmo žvilgsnio, tai gal ir atrodytų kaip didelis perversmas, bet praktiškai nelabai kas ir pasikeistų. Matytųsi Vyriausybės "formavimas" ne iš CP, o iš MP pusės. O formavimas kabutėse, nes jis yra ne formavimas, o paieška. Priminkite man tokius atvejus, kai ministro postą kažkas veržtųsi užimti.
Esminis pokytis čia būtų CP atsakomybės sumažėjimas. Kaip matome dabar, mažai kas veržiasi į CP, nes jis atsako kone už bet kokį pirstelėjimą ne vietoje.
Tikėtina, kad daugeliu atvejų vyriausybė dirbtų sau, o prezidentas sau. Nemanau, kad taip turėtų būti. Iš esmės tokią sistemą sutikčiau taikyti NM, KM, VRM (šiai ministerijai, gal netgi ir visai nieko būtų). Su EM jau matėm, kas gali nutikti išsirinkus ne visai adekvatų ministrą. O URM ir KAM bent jau man asmeniškai, buvo vienos svarbiausių ministerijų, su kuriomis turėjau daugiausia dirbti, tad natūralu, kad norėtųsi žmonių, su kuriais eitų bendradarbiauti be didesnio vargo, nes priešingu atveju vėl pusė plaukų pražiltų man 😁))
Visų pirma, premjeras pagal Plato mechaniką yra tokia pati simbolinė figūra kaip ir bet koks ministras - jis neturi kokių nors kitokių mygtukų ir CP gali būti pakeistas bet kurią minutę. Todėl nesureikšminkim, to posto, nes pagal žaidimo mechaniką, o ir eLT veikiantį principą - CP susirenka savo komandą ir atsako už jos veiklą.
Tai net jei premjeras turėtų kokius nors mygtukus, tai nekeičia principo - na koks skirtumas ar CP visus paskiria į savo kėdę, ar CP skiria premjerą o jis susodina į kėdes ministrus? Vis tiek prieš rinkimus pas visus kandidatus visi postai padalinti (išskyrus nebent porą pareigybių), visi žino kas kuo bus, o jei kas sufailina, CP tai išspres labai greitai.
Trečia, kalbant apie kažkieno galių didinimą, nepykit bet pirmas klausimas kyla pirmiausia apie norinčių turėti tas galias žmonių kompetenciją.
Matau dabar abi Seimo kadencijas - tiek buvusią, tiek esamą. Kiek abejose buvo aktyvių diskutuojančių žmonių?
Anoje kadencijoje, apie 10 dienų Seimo chatas iš viso buvo miręs - čia tipo ta institucija kuri nori turėti daugiau galių?
Vienos partijos atstovas seimūnas, nebaigęs savo kadencijos ir ėjęs čia "nes smalsu buvo" - prisipažino kad jam 11 ar 12 metų ir klausinėjo Seime visiškai elementarių dalykų apie žaidimo mechaniką. Gerbiamosios partijos - amžius - ne bėda, bet jei leidžiate tokius žmones į Seimą, gal iš pradžių juos jau bent apmokykite, nes jis net nežino mygtukų, ką jau kalbėti kai pilietybių padalins kam reikia ar ne, ypač jei jam dar pasūlys CC ar gold už tai
Seimas, nors balsuoja už MPP ar NE, dalina biudžetą, per šias kadencijas nei karto nepasidomėjo ką planuojam daryti užsienio politikoje ar karo reikalais, kas vyksta - nors negaliu tokių dalykų pvz. aiškinti per spaudą, kurią skaito ne vien lietuviai. Aiškintis Seimo chate - visai kitas reikalas. Deja, kam tai įdomu? Aš suprantu, kad neįdomu tiems, kurie susiję su Vyriausybe ir žino kiek daugiau.
Tai ar Seimas bent naudoja savo esamomis galiomis? Ar tikrai reikia naujų?
Manau, kad išsakytoms su eSeimu susijusioms problemoms įtaką daro nusistovėjusi samprata apie šią instituciją. Kol visi sako, kad eSeimas nieko nekeičia, niekas ir neturi motyvacijos ten ką nors veikti - juk vistiek nieko nepakeisi. Užburtas ratas gaunasi
Nemanau, kad kažkas pasikeistų iš esmės. Tik tai, kad seimas turėtų daugiau galios, o ar ja naudosis teisingai ir efektyviai sunku pasakyti. Ministrai keičiasi retai. 2-3 žmonės per metus būna viename ministro poste. Kam apsunkinti jų skyrimą ir paiešką. CP dažniausiai atstovauja vieną ar kitą eLietuvos politinį flangą, abu flangai turi savo ministrų kabinetą (dalis ministrų puikiai dirba su abejais flangais) Susibendravimas, pasitikėjimas ir įdirbis čia yra svarbiau, nei grupės seimūnų ambicijos. Jei duosi erdvės reikštis tiems, kurie mėgsta reikštis, bet nemėgsta dirbti, jie taip ir darys.
Nemanau, kad yra tikslinga kažką daryti prieš mechaniką, nes machanika vis tiek viską sustatys į savo vietas. Žaidimo taisyklės yra aiškios. Visi tie papildomi popierizmai nėra žaidimo taisyklės, ir CP, seimūnams yra labai plačios galimybės juos ignoruoti. Tą įgnoravimą mes matėme ne kartą, matome ir šiandien. Plius, tas ignoravimas ir yra pagrindinė visų konliktų priežastis - Seimo nariai balsuoja ne taip kaip "reikia", ministrai nesilaiko statuto, CP nesilaiko Konstitucijos, tik popieriuje egzistuojantys LTB ir LK konfliktuoja su Seimu, būriais, piliečiais.
Šiaip idėja gera, bet aš manau alternatyvinių valdymo formų reiktų reikalauti iš plato. Ir ne tik premjero pareigybės, man asmeniškai būtų įdomūs ir tokie dalykai kaip autoritarizmo įvedimo galimybė, perversmai, skirtingos partinės ir rinkimų sistemos, referendumai. Deja, kol to nėra įsiūta į mechaniką, visa tai yra pasmerkta begaliniam popierizmui ir nesibaigiančioms pjautynėms dėl nieko.
o7
Ideja tikrai idomi ir intriguojanti, BET...kaip RL seime ateina grauzinienes tomosevskei ir visokie kitokie klaunai bei atmatos, taip ir cia i seima susirinks tokiu paciu kadru. Nera ko vaidint, kad jei jau virtualus pasaulis tai mes sventesni ar kitokie nei RL. Kaipasiziuriu i dabartini seimA, tai mane vemtverciasi-dar tokie valstybe valdo. Ne duok die tokie ir cia eLT valdzia gaus. ELT ir stabili tuo, kad CP cia ne marionete pagrinde ir turi daugiau galiu stabilizuojant padeti valstybeje nei RL. Tai reiskia net jei musu seiman eLT iseina keli debilai visiski, tai geras CP visada sutvarkys reikalus. O kai toks mazas palyginus diferencijavimas tarp zmoniu cia, bei balsavimo aktyvumas(tiesiog keli papildomi balsai is mulciu, gali koki byberi maca i pirmininkus isrinkt-duoti daugiau valdzios seimui nei jis dabar jos turi-yra savizudybe verta oskaro.
PS: seimas ir dabar cia daaaug galiu turi. Jei neuztenka noro ir proto tuo naudotis problema ne valstybes rinkimu istatymo-ministeriju kurimo, o pacio neigalaus seimo. Asuz tvarka-pries chaosa.
Nors idėja ir graži, tačiau žaidimo mechanika viską numato ir parodo. Ministrų "titulus" nustato ir keičia CP. O ką Seimas išrinks neoficialiuose žaidimo mechanikose gali turėti tik patariamąją prasmę.
Jei šitos pozicijos būtų 4 metam, kaip RL, gal ir būtų verta terliotis, tačiau jei kas mėnesį tokie debatai vyktų eSeime, žinant jo darbą, tai kol atsirastų vyriausybė baigtūs ir kadencija.
Jei vedant prie mechanikos, tai yra kiek kitaip nei gali pasirodyti. Seimo veikla yra specialiai apribota ir reglamentuota statutais - Seimas savo noru suteikė CP daug didesnę veiksmų laisvę, nei jis turėtų tik eRepublik mechanikoje.
Čia norėčiau priminti kas yra Seimas - tai nėra kažkoks baubas ar individas. Tai yra mūsų visuomenės veidrodis ir tai akivaizdžiai atspindi mūsų valstybės (žmonių) nuomonę apie valdymo struktūrą.