[CP] Atsisveikinimas

Day 1,813, 01:22 • Published in Lithuania Lithuania • by Lietuvos didysis kunigaikstis

Sveiki dar sykį,
lieka paskutinės mano kadencijos minutės ir nors RL darbai labai spaudžia, bet jaučiu pareigą atsisveikinti su Jumis kaip prezidentas. Kadencija praktiškai baigta, tad galima atsisukti atgal ir bent trumpai apžvelgti kas nuveikta, kas pasisekė, o kas nelabai.

pažadai
Kandidatuodamas minėjau, kad tikslas yra užbaigti karą su vokiečiais ir švedais ir kad su jais įmanoma susitarti- tas ir buvo pasiekta. Su švedų CP asmeniškai susitarėme dėl tarpusavio nepuolimo ir šio žodžio aš laikiausi. Aišku buvo progų vėl atidaryti frontą su jais, bet žiūrint iš dabarties perspektyvų manau sprendimas spausti švedus per mpp su latviais buvo geresnis sprendimas.
Antras frontas - Baltarusija. Prisipažinsiu buvau piktas ant jų ir siekiau jų ištrynimo. Laikiausi nuomonės, kad su jais sudėtinga derėtis dėl jų nepastovumo ir pažadų nepaisymo. Tad ištrynimas buvo logiškas žingsnis nors ir kainavęs nemažai resursų (ir materialių - tankų ir psichologinių - nesibaigiančios ir mažai rezultatų duodančios derybos iki vėlumos IRC).
Taip pat žadėjau taupymo politiką. Džiugu, kad algų atsisakymo klausimu sutapo tiek mano tiek tuometinio seimo nuomonė ir nieko grąžinti nei man nei mano komandai nereikėjo. Kaip matau tos pačios pozicijos laikosi ir būsimasis CP. Kita taupymo programos dalis - tankai. Pusę kadencijos sugebėjau apsieiti be tankų dalinimo. Pasisakiau prieš kalimą už priešininkus (Scania RW), bei LK misijas be poreikio (jei nėra LT mūšių arba juose laimima).
Skaudesnis klausimas LK reforma. Buvo daug ginčų ir pykčių, triukšmui aprimus LK vadas Žyga pasiūlė kompromisinį variantą, kurį vertinčiau kaip pirmą žingsnį pokyčių link. Deja, panašu, kad niekur mes nepajudėjom - dalis MU vistiek atsisako eiti į LK ir naudotis valdiškais tankais, kiti nors ir dalyvauja LK misijose, bet nėra patenkinti šiuo sprendimu. Ar įmanoma padaryti taip, kad būtų laimingi visi? Nežinau. Greičiausiai ne.

dar sykelį apie Baltarusiją
Ko gero ryškiausias mano kadencijos įvykis "gėdinga sutartis" (autorius gliookas II) su baltarusiais. Prisipažinsiu, jog diskusijos ir derybos su baltarusiais atėmė daugiausia ir laiko ir nervų. Bendrauta su begale žmonių - Baltarusių MoFA ir jų pavaduotojais, gubernatoriais ir dar balažin kuo. Mūsų sąjungininkai lenkai taip pat rodė didelį susidomėjimą kas vyksta šiame regione. Tad klausimų ir sprendimų buvo daug, pasirinkt kuris kelias teisingas - nelengva. Kodėl pasirinktas toks kelias? Nes manau įvyko esminis lūžis LT ir BY tarpusavio santykiuose - iš priešų tapome bent jau neutraliais viens kito atžvilgiu. Esmė ne pasirašytoje sutartyje, o užnagariuose. Baltarusija viešai atsiribojo nuo Asgard, išėjo iš EDEN alianso. Būtent šios dvi strūktūros keldavo grėsmę mums ir baltarusių rankomis darydavo daug žalos mūsų mūšiuose. Ir jei Baltarusija toliau išlaikys atstumą nuo šiu aliansų laikysiu, kad mano kadencijoje įvykęs perversmas jų politikoje buvo esminis lūžis ir buvo vertas viso to vargo. Laukti liko nedaug - jų naujo CP pozicijos ir seimo(kai jis bus išrinktas).
Faktas, kad iki šiol nieko panašaus net nebuvo bandoma daryti ir visada geriau turėt neutralų kaimyną, o ne priešiškai nusiteikusį. Galbūt ateityje išvis jokių sutarčių nereikės ir turėsim tik vieną priešą su daug svarbesniais regionais nei mažaverčiais bananais ar elniais.

Vidaus reikalai
Kaip sakoma pirmas blynas visada prisvyla, tad ir man pasisekė ne viskas. Didžiausia savo klaida laikau VRM ministro paskyrimą. Paskubėjau, nepasidomėjau tad ir turėjau atitinkamą rezultatą. Buvo nusiskundimų (tiek viešai, tiek privačiai), buvo ir mano išreikštų priekaištų. Nelaikau Tomo beviltišku šioje srityje, tačiau iki ministro jam dar reiktų užaugti. Šalimai gerai organizuojamo darbo ministerijoje kvaili išsišokimai seime ar erzelis vyriausybes čate nedaro garbės jokiam ministrui. Iš VRM tikėjausi tų sąvybių, kurių galbūt trūksta man pačiam, deja gavosi atvirkščiai. Kas dėl auditorių tai jokių priekaištų neturiu. Skaičiau, kad buvo svarstymai kaip padaryti ataskaitas patrauklesnes, žmonės stengėsi ir dirbo, jų rezultatais patenkintas.
Džiaugiuosi teisingai pasirinkęs URM - atsigaudavau šios ministerijso čate. Patenkintas tiek ministru, tiek jo suformuota komanda. Labai patiko ambasadorių darbas - jų informacija tikrai pravertė ir palengvino mano paties darbus. Ačiū Lariox ir jo komandai!
Padėka ir Vorloniukui - malonus atradimas. Darbštus ir atsidavęs žmogus. Apie Žyga manau rašyt nereikia. Užtenka manau to, kad jam atidaviau savo balsą ir einu į jo komandą dirbt (kiek tik užteks laiko). Šiuo metu manau tai vienas aktyvesnių žmonių eLietuvoje ir vertinu jo sugebėjimą ieškoti kompromisų itemptose situacijose.
Reziumuojant surinkta komanda nebuvo ideali ir kai kur buvo padaryta klaidų, dabar matau ką reikėjo daryti kitaip ir kur labiau atkreipt dėmesį dar prieš rinkimus, bet atvirai pasakius ruošiaus blogesniam rezultatui ir todėl dabar galiu tepasakyt didelį AČIŪ visiems, su kuriais teko dirbti, kariauti (tiek kovos lauke petys į petį, tiek čatuose dėl pozicijų skirtumo), diskutuoti, bendrauti ir t.t. Manau ši kadencija tikrai nebuvo bloga ir nenuobodi, galiu tik tikėtis, kad smarkiai nenuvyliau ir įrodžiau, kad ir politikos naujokas gali būt neblogas prezidentas

pabaigai
žiauriai spaudžia RL, todėl atsiprašau už galimas šio straipsnio klaidas ir paveiksliukų nebuvimą. Būtent dėl RL net nesvarsčiau antros kadencijos o pas Žyga einu tik kaip vice ministras. Šiaip nuo valdžios neatsižegnoju, jei tik vėl turėsiu laisvo laiko manau ir toliau bandysiu dirbti vienoje ar kitoje ministerijoje, o gal ir kandidatuosiu į CP 😉 Pareigos tikrai įdomios ir tereikia daug noro bei geros komandos.